ScanpixPenktadienį visą pasaulį sukrėtė neeilinis įvykis Japonijoje – sakant agitacinę kalbą prieš artėjančius šalies parlamento Aukštesniųjų rūmų rinkimus Naros prefektūroje buvęs premjeras Shinzo Abe buvo pašautas ir po kelių valandų ligoninėje mirė. Ką iškilaus politiko mirtis reiškia Japonijai ir kokius politinius posūkius prieš artėjančius rinkimus ji gali išprovokuoti?
Naroje 67 metų Sh. Abe sakė agitacinę kalbą už savo dabartinę valdančiąją Liberalų demokratų partiją (LDP). Aukštesniųjų, arba Patarėjų, rūmų rinkimai laukia sekmadienį. Nors LDP šiuo metu parlamente turi daugumą, partijai vis tiek būtų labai paranku Aukštesniuosiuose rūmuose įgyti daugiau galios užsitikrinant joje didesnį vietų skaičių. Tai reikštų ir daugiau galimybių didesne persvara laimėti žemesniųjų, arba Atstovų, rūmų parlamento rinkimus, turinčius įvykti iki 2025 m. Kiek mažiau svarbūs Aukštesniųjų rūmų rinkimai dažniausiai matomi kaip lakmuso popierėlis prieš Atstovų, rodantys, kaip kuriai partijai turėtų sektis ateityje.
Sh. Abe – vienas garsiausių Japonijos politikų, premjero pareigas ėjęs 2006–2007 m. ir 2012–2020 m. Imperatoriaus instituciją išlaikiusiame salyne premjeras yra svarbiausia politinė figūra, atsakinga ir už vidaus, ir už užsienio politiką. Sh. Abe politika išsiskyrė savo griežtais gynybos didinimo siekiais ir dar aštresne ekonomikos raida, vadinta „abenomika“. Politikui dėl sveikatos anksčiau laiko pasitraukus iš pareigų, jas perėmė LDP narys Yoshihide Suga, šiam po metų taip pat atsistatydinus, 2021 m. į postą išrinktas Sh. Abe užsienio reikalų ministras Fumio Kishida. Pastarajam iki šiol sunkiai sekėsi išsivaduoti iš garsiojo pirmtako šešėlio.
Čia į pagalbą F. Kishidai turėjo ateiti sekmadienio rinkimai. Sugebėjus užsitikrinti daugiau kėdžių Aukštesniuosiuose rūmuose, dabartinis Japonijos premjeras įgautų kur kas daugiau įtakos tiek partijos viduje, tiek ir parlamente. Kol kas apklausos būtent tokį scenarijų ir prognozavo – F. Kishidos populiarumas liepos pradžioje pakilo iki 66 proc., o vietoj 55 mandatų Aukštesniuosiuose rūmuose, kuriuos reikia gauti norint išlaikyti rūmų kontrolę, LDP galėtų gauti 65. Nors Aukštesniuosiuose rūmuose yra 245 vietos (kadencija trunka šešerius metus, bet pusė rūmų perrenkama kas trejus), sekmadienio rinkimuose varžomasi dėl 125. Paprastai daugumai reikia surinkti 63 vietas. Nerenkamoje rūmų pusėje LDP turi 70 mandatų.
Vis dėlto kitos apklausos rodo priešingus rezultatus – visuomenės nuomonė apie LDP ir jos lyderį F. Kishidą prastėja dėl blogėjančios ekonomikos padėties, kylančių kainų ir Japonijos atsako Rusijai po šios invazijos į Ukrainą. Vis dėlto daugiau vietų Aukštesniuosiuose rūmuose LDP suteiktų ir daugiau galios tvarkytis su esamomis problemomis. Nepaisydama prieštaringų vertinimų, LDP vis tiek išlaiko ženklią persvarą prieš didžiausią opozicinę partiją – apklausos LDP rodo 35,6 proc. palankumą, Konstitucinės demokratijos partijai vos 5,8 proc.
Kol kas svarbiausiu galvos skausmu Japonijai lieka auganti infliacija. Kaip ir kitur pasaulyje, be maisto, salyne kyla energetikos ir degalų kainos, atlyginimai šalyje jau kelerius metus įstrigę tame pačiame lygyje. Siekdama švelninti kylančių kaštų padarinius gyventojams bei verslui, valstybė rengia 19,7 mlrd. eurų dydžio pagalbos paketą subsidijomis ir kompensacijomis, tačiau tai taip pat reiškia ir gilėjančią valstybės biudžeto skolą.
Be infliacijos, Japonijos laukia sprendimai dėl atominės energetikos (šis klausimas šalyje ypač jautrus dėl 2011 m. katastrofos Fukušimoje, nors energetikos kainoms kylant ir kartojantis tinklų trikdžiams pamažu suvokiama, kad tokia energijos sritis yra itin naudinga), gynybos biudžeto didinimo ir net Konstitucijos pakeitimo, siekiant išbraukti iš jos po Antrojo pasaulinio karo įrašytą 9-ąjį straipsnį dėl nesiginklavimo.
Kuo šiuo atveju svarbus Sh. Abe?
Ekspremjeras, nors ir atsisakęs posto, liko svarbia ir įtakinga Japonijos politikos figūra, neabejotinai atsakinga už dalies balsų LDP pritraukimą. Būtent dėl Sh. Abe LDP per praėjusį dešimtmetį sugebėjo laimėti rinkimus šešis kartus iš eilės.
Jis buvo tas premjeras, kuris sėkmingai įvertino augančios Kinijos grėsmę ir pradėjo aktyviau veikti tarptautinėje arenoje siekdamas ilgalaikių artimiausių partnerių – JAV, Filipinų ir Australijos – paramos. Būdamas vienas aršesnių balsų už Konstitucijoje įrašytus gynybos pokyčius, jis pradėjo grįsti japonų kelią tolyn nuo Antrojo pasaulinio karo laikų apologetikos į savo kaip ekonomiškai stiprios ir įtakingos valstybės suvokimą, galinčios realiai paremti Vakarus Azijoje.
Sh. Abe mirtis Japonijai yra epochos pabaiga. Tačiau vienas stipriausių XXI a. valstybės politikų po savęs palieka aiškias tolesnes vidaus ir užsienio politikos instrukcijas. Mažai abejonių, kad LDP bent artimiausiu metu apleis lyderės pozicijas, o tai reiškia ir ekspremjero pradėtos krypties tęsimą. Išeidamas Sh. Abe Japonijai paliko turtingą palikimą – dabar valstybei belieka jį teisingai išnaudoti.
