ScanpixUžblokuoti keliai, sutrikdyta naftos perdirbimo įmonių veikla, sustabdyti lėktuvai ir traukiniai – tokius įvykius žada Prancūzijos profsąjungos, pagrasinusios šią savaitę sustabdyti Prancūzijos ekonomiką per, kaip manoma, iki šiol griežčiausią atsaką prezidento Emmanuelio Macrono planui padidinti pensinį amžių.
Pirmieji veiksmai prasidėjo pirmadienį, kai sunkvežimių vairuotojai blokavo atskiras svarbias greitkelių arterijas ir sankryžas keliuose Prancūzijos regionuose, pasitelkdami vadinamąją sraigės taktiką – kai transporto priemonės juda lėtai, dirbtinai sukurdamos eismo kamščius.
Tuo metu nuo pirmadienio vakaro profsąjungos planuoja neterminuotą nacionalinio geležinkelio darbuotojų streiką.
Vyriausybė taip pat rengiasi didžiausiems trikdžiams antradienį, kai tikimasi kelių sektorių darbuotojų streikų.
Protestai planuojami įvairiuose Prancūzijos miestuose.
Šiuo metu parlamente svarstoma reforma, pagal kurią oficialus pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų, o norint gauti visą pensiją, gyventojai turės turėti 43 metų darbo stažą.
„Streikų poveikis bus labai stiprus“, – sekmadienį regioniniam transliuotojui „France-3“ sakė susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as.
„Žinau, kad daugeliui žmonių tai bus tikras galvos skausmas“, – pridūrė jis.
Darbo ministras Olivier Dussoptas pirmadienį kalbėdamas naujienų kanale „FranceInfo“ sakė, kad „nepritarimo išreiškimas yra teisėtas, tačiau jis neturi lemti šalies blokavimo, nes būtų pavojinga jos ekonomikai“.
Pareigūnai paragino žmones antradienį, jei įmanoma, likti dirbti iš namų.
Sudėtingas pensijų įstatymas yra pagrindinis E. Macrono prezidentavimo ir jo pastangų išlaikyti Prancūzijos ekonomiką konkurencingą pasauliniu mastu elementas.
Centristinė, verslui palanki vyriausybė teigia, kad būtina užtikrinti mokią pensijų sistemą, šalies populiacijai senstant, o gimstamumui mažėjant.
Tuo metu oponentai, tarp kurių, kaip rodo nuomonių apklausos, yra dauguma prancūzų rinkėjų, teigia, jog pokyčiai kelia grėsmę prancūzų teisėms.
Kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjai tvirtina kad įmonės ir turtingieji turėtų įnešti didesnį indėlį į sistemos išlaikymą.
Įstatymo projektas Prancūzijos parlamente sukėlė karščiausias diskusijas per pastaruosius kelerius metus.
Šiuo metu jis svarstomas Senate, kuriame daugumą turi konservatoriai.
Tikimasi, kad dėl įstatymo projekto iki savaitės pabaigos Senate įvyks balsavimas, kur respublikonai pareiškė balsuosiantys kartu su E. Macrono sąjungininkais centristais už pensinio amžiaus padidinimą.
Prancūzijos civilinės aviacijos tarnyba paprašė oro linijų bendrovių antradienį atšaukti 20 proc. skrydžių Paryžiaus Paryžiaus Charleso de Gaulle oro uoste ir 30 proc. skrydžių Orli oro uoste.
Be to, atšaukta dalis skrydžių ir kituose miestuose.
Profsąjunga CGT taip pat ragina antradienį streikuoti „Renault“, „Peugeot“ ir „Citroen“, „Airbus“ ir kitų gamyklų darbuotojus.
Dokų darbuotojų sąjungos grasina trečiadienį užblokuoti uostus.
Nuosaikesnės profsąjungos CFDT vadovas Laurent'as Bergeris paragino antradienį surengti „labai galingą veiksmų dieną“, įtraukiant „daug, daug žmonių gatvėse“.
Pasak jo, visoje Prancūzijoje bus surengta daugiau nei 250 demonstracijų.
Be to, profsąjungos surengs posėdį, kuriame bus nuspręsta dėl tolesnių mobilizacijos žingsnių.
Profsąjungos surengė vienus didžiausių protestų Prancūzijoje per kelis dešimtmečius po įstatymo projekto pateikimo sausio mėnesį, tačiau ši savaitė greičiausiai bus ypač sudėtinga.
Protesto akcijos, sutelktos į moteris bei į pensijų reformos įtaką dirbančioms motinoms, turėtų sutapti su Tarptautine moters diena trečiadienį.
O ketvirtadienį profsąjungos, atstovaujančios studentams, kurie dar net nėra prisijungę prie darbo rinkos, sieks sutelkti jaunus žmones išeiti į gatves ir išreikšti nerimą dėl teisių į pensiją.
Nors manoma, kad esama didelės tikimybės, jog Senatas pritars įstatymo projektui, profsąjungos tikisi, kad šią savaitę vyksiantys streikai ir protestai išlaikys spaudimą vyriausybei padaryti nuolaidų, tęsiant įstatymo projekto patvirtinimą sudėtingame teisėkūros procese.
