Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


PRANCŪZIJOS RINKIMAI
Prancūzijoje savaitgalį prasidėsiantys parlamento rinkimai – išbandymas E. Macronui
BNS
Irmantas Gelūnas/BNS
E. Macronas.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas.

Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Rinkimų rezultatai yra labai svarbūs balandį vykusių prezidento rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimui. E. Macronas pergalę rinkimuose iškovojo žadėdamas naujos eros pradžią po savo pirmosios kadencijos, kurią aptemdė protestai, COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

Centristinių pažiūrų E. Macronui reikalinga jį palaikanti parlamento dauguma, kad perrinktas prezidentas galėtų įgyvendinti vidaus politikos programą.

Ketvirtadienį į rinkiminį mūšį stojęs E. Macronas pripažino, kad statymai yra labai dideli, ir įspėjo Prancūziją neiti į „kraštutinumus“, nes tai reikštų „krizę po krizės“.

„Jei prezidento rinkimai yra esminiai, įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai yra lemiami“, – sakė jis, lankydamasis Tarno regione ir ragindamas išrinkti „stiprią ir aiškią daugumą“.

Jei prezidento centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) išlaikys daugumą, jis galės saugiai vadovauti kaip anksčiau.

Pralaimėjimas galėtų paskatinti koalicijos formavimą su dešiniosiomis partijomis ir nepageidaujamą ministrų kabineto pertvarkymą praėjus vos kelioms savaitėms po vyriausybės patvirtinimo.

Kairiųjų aljanso pergalė – analitikų nuomone mažai tikėtina, bet iš principo įmanoma – E. Macronui būtų katastrofa.

Toks derinys, kai prezidentas ir vyriausybės vadovas yra iš skirtingų frakcijų, anksčiau yra paralyžavęs Prancūzijos politikos įgyvendinimą.

Kairiųjų partijų grupės lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas yra buvęs marksistas. Jis neslepia savo ambicijų tapti ministru pirmininku ir pasipriešinti E. Macrono planui didinti prancūzų pensinį amžių, nors prezidentas ir toliau kontroliuotų užsienio politiką.

„Sumažintos ambicijos“

Nors E. Macronas ir jo sąjungininkai Europos Sąjungoje lengviau atsikvėpė po jo tvirtos, nors ir neįspūdingos pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, pastarosios savaitės ramybės neatnešė.

Prancūzijoje, kaip ir kitur Europoje, auga energijos ir maisto produktų kainos, elgesys su anglų sirgaliais UEFA Čempionų lygos finale Paryžiuje pakenkė šalies įvaizdžiui užsienyje, o E. Macronas sulaukė Ukrainos kaltinimų dėl pernelyg didelio nuolaidžiavimo Rusijai.

Jo naujasis neįgaliųjų reikalų ministras Damienas Abadas sulaukė dviejų kaltinimų dėl išprievartavimo, kuriuos neigia, o naujoji premjerė Elisabeth Borne kol kas didesnio įdirbio nepadarė.

Tuo metu Prancūzijos kairieji pabandė įveikti susiskaldymą, pakišusį jiems koją antrajame prezidento rinkimų rate, ir suformavo naują koaliciją NUPES, apimančią J. L. Melanchono kraštutinių kairiųjų partiją „La France Insoumise“(„Nepasidavusi Prancūzija“), žaliuosius, socialistus ir komunistus.

Kairieji meta vis rimtesnį iššūkį paties E. Macrono aljansui, nors dviejų etapų rinkimų sistema ir prognozuojamas rekordiškai prastas rinkėjų dalyvavimas, kuris veikiausiai nesieks nė 50 procentų, galėtų būti palankūs prezidentui.

Apklausos rodo, kad pirmajame rinkimų ture aljansas „Kartu“ ir NUPES surinks maždaug po 28 proc. balsų.

„Kitą dieną po Emmanuelio Macrono perrinkimo jo leitenantai rinkimus į parlamentą laikė paprastu formalumu“, – rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ apie prezidento administraciją.

„Tačiau dabar jie labai sumažino savo ambicijas... Netgi pralaimėjimas, kuris buvo neįsivaizduojamas prieš kelias savaites, dabar Eliziejaus rūmuose nelaikomas neįmanomu“, – sakoma straipsnyje.

Tuo metu E. Macronas aiškiai pasakė, kad rinkimuose dalyvaujantys ministrai, įskaitant E. Borne, kuri pirmą kartą varžosi dėl vietos Nacionaliniame Susirinkime, pralaimėję turės atsistatydinti.

„Dauguma nėra garantuota“

Iš 577 Nacionalinio Susirinkimo deputatų aštuoni atstovauja Prancūzijos užjūrio teritorijoms, o 11 – užsienyje gyvenantiems Prancūzijos piliečiams.

E. Macrono partija ir jos sąjungininkai šiuo metu turi absoliučią daugumą – 345 vietas.

Naujausios sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausos rezultatai rodo, kad E. Macrono koalicija galėtų laimėti 275–315 vietų, nors norint išsaugoti absoliučią daugumą reikėtų bent 289 vietų.

„Ipsos“ vadovas politologas Brice'as Teinturier anksčiau perspėjo dėl keblumų prognozuojant, kiek vietų gali gauti kiekviena grupė.

„Absoliuti dauguma (aljansui „Kartu“) nėra garantuota, tačiau prezidentinė dauguma turi tam tikrą persvarą“, kuri bus naudinga antrajame ture.

Pagal Prancūzijos rinkimų sistemą kandidatui reikia surinkti daugiau nei pusę balsų ir užsitikrinti bent 25 procentų jo apygardoje registruotų rinkėjų paramą, kad būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą.

Kitu atveju du geriausiai pirmame rate pasirodę rinkimų apygardos kandidatai, taip pat bet kuris kitas kandidatas, surinkęs bent 12,5 procento registruotų rinkėjų balsų, patenka į antrąjį turą. Pastarajame laimi surinkęs daugiausiai balsų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 10 11:30
Spausdinti