ScanpixUžsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą.
Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono.
Inauguracijos ceremonija
Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.
Tuomet E. Macronui reikės paskirti inauguracijos datą – ceremonija Eliziejaus rūmuose turi būti surengta iki gegužės 13-osios, per ją jis pasakys kalbą.
Paprastai prezidento inauguracija palydima 21 patrankos šūviu, bet prezidentai Francois Mitterrand'as ir Jacques'as Chiracas, perrinkti atitinkamai 1988 ir 2002 metais, šio tradicinio elemento atsisakė. E. Macronas yra vienintelis kitas šiuolaikinės Prancūzijos lyderis, per rinkimus laimėjęs antrą kadenciją.
Pirmieji E. Macrono veiksmai
Kaip ir prieš penkerius metus E. Macronas planuoja netrukus nuvykti į Berlyną. Išrinkti Prancūzijos prezidentai tradiciškai pirmojo užsienio vizito nuvyksta į kaimyninę Vokietiją pagerbti šių dviejų šalių draugystės po ne vieno karo. E. Macronas susitiks su kancleriu Olafu Scholzu, o pagrindinis darbotvarkės klausimas bus pastangos užbaigti karą Ukrainoje.
Kažkuriuo metu E. Macronas taip pat gali nuvykti Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet yra sakęs, jog į tokią kelionę leistųsi su sąlyga, kad ji padarys „naudingą poveikį“. E. Macronas su V. Zelenskiu ir O. Scholzu pasikalbėjo pirmosiomis valandomis po savo pergalės.
Gegužės 9-ąją E. Macronas Strasbūre, kur įsikūręs Europos Parlamentas, turi pasakyti kalbą apie Europą.
Tarp savo prioritetinių vidaus politikos klausimų E. Macronas minėjo specialaus įstatymo perkamajai galiai paremti priėmimą iki vasaros, konfliktui Ukrainoje kurstant maisto ir energijos kainų augimą.
Parlamento rinkimai
Premjeras Jeanas Castexas artimiausiomis dienomis turėtų įteikti savo vyriausybės atsistatydinimo raštą. E. Macronas tuomet paskirs laikinąją vyriausybę, bet jos ministrai dirbs vos kelias savaites.
Birželio 12 ir 19 dienomis dviem turais vyks šalies parlamento rinkimai, nulemsiantys, kas turės daugumą 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Jei laimės E. Macrono partija, jis paskirs naują premjerą ir galės nesunkiai priiminėti įstatymus.
Jei daugumą vietų gaus kita partija, E. Macronas bus priverstas paskirti premjerą, priklausantį naujajai daugumai. Esant tokiai situacijai, kuri Prancūzijoje vadinama kohabitacija, vyriausybė vykdytų politiką, neatitinkančią E. Macrono projekto. Tačiau Prancūzijos prezidentas tokiu atveju vis tiek lemtų užsienio politiką.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
