Sekmadienį vyksiantys daliniai Prancūzijos Senato rinkimai gali tapti pirmąja nesėkme šalies prezidentui Emmanueliui Macronui, kadangi jo ir kartu jo partijos populiarumas nuo pavasario krito.

E.Macronas pasimėgavo tik labai trumpu „medaus mėnesiu“, gegužę patekęs į valdžią. Įvairios komunikacijos ir politikos klaidos jo reitingą buvo nusmukdžiusios iki maždaug 40 proc. Tačiau praėjusį mėnesį reitingas ūgtelėjo iki 45 proc., rodo sekmadienį paskelbtų dviejų apklausų rezultatai. Nors sekmadieninis balsavimas vargiai sustabdys 39 metų centristą, jis potencialiai gali komplikuoti jos planus keisti Konstituciją. Sekmadienį Prancūzijoje vyksta netiesioginiai Senato rinkimai, per kuriuos bus išrinkta pusė aukštųjų parlamento rūmų narių. Rinkimuose gali balsuoti tik išrinkti politikai – parlamentarai, merai ir vietos tarybų nariai. Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir užsidarys 17 val. 30 min. (18 val. 30 min.). Ir nors E. Macrono partija „Respublika, pirmyn“ (Le Republique En Marche, LREM) stebėtinai greitai iškilo ir birželį laimėjo žemųjų parlamento rūmų rinkimus praėjus vos keturiolikai mėnesių nuo susikūrimo, vėliau jos populiarumas vis sumažėjo. „Rinkimai, kurie erzina E. Macroną“, – parašė savaitraštis „Journal du Dimanche“. „LREM uraganas jau seniai nebėra penktos kategorijos“, – padėtį apibūdino politologas Philippe'as Raynaud. Be to, vos per kelias savaites Paryžiuje įvyko trys dešimtis tūkstančių žmonių į gatves išvedę protestai prieš jo planuojamas darbo rinkos reformas. Šiuo metu LREM turi 29 senatorius ir yra užsibrėžusi kuklių tikslų per sekmadieninius rinkimus, kuomet renkamas 171 iš 348 Senato narių. „Mes tikimės sustiprinti pozicijas“, – praėjusią savaitę sakė LREM frakcijos Senate pirmininkas Francois Patriat‘as. „LREM remiasi beveik tiesioginiu ryšiu tarp E.Macrono ir Prancūzijos liaudies, – pažymėjo konsultacijų bendrovės „Viavoice“ atstovas Francois Miquet-Marty. – Bet Senate tai neveikia.“

Senato įvaizdžio pertvarka?

Senatas gali stabdyti vyriausybės parengtų įstatymų projektų priėmimą, tačiau jam nepavykus susitarti, galutinį sprendimą priima LREM kontroliuojama Asamblėja. Tai reiškia, kad net ir prasti sekmadieninių rinkimų rezultatai vargiai sustabdys E. Macroną ir jo ambicingas ekonomines reformas. Tačiau jie gali apsunkinti prezidento planus iki ateinančių metų vidurio priimti Konstitucijos pataisų, tarp jų ir planą sumažinti parlamentarų skaičių trečdaliu. Tam E. Macronui reikia trijų penktadalių abejų rūmų narių paramos – iš viso 555 narių. Šiuo metu jo planams pritaria maždaug 400 Asamblėjos narių, iš kurių 313 yra LREM nariai. Dar beveik 160 narių pritarimo jam reikia Senate. Kraštutiniu atveju Prancūzijos prezidentas surengtų dėl reformų referendumą. Prancūzijos Senatas paprastai yra linkęs ne itin kištis į kasdienius politinius reikalus. Be to, kadangi vidutinis Senato narių amžiaus viršija 60 metų, šių rūmų atstovų įvaizdis yra kiek „senamadiškas“. Tačiau tikimasi, kad per E.Macrono kadenciją Senatas šalies politikoje bus kiek labiau matomas. Dešiniųjų pažiūrų Respublikonų partijos atstovas Senate Cedricas Perrinas pareiškė manąs, kad LREM dominavimas Asamblėjoje gali paskatinti aukštesnės kokybės debatus ir aukštuosiuose rūmuose. „Senatas išliks kūrybiška jėga – su parlamentarais, kurie yra akyli ir patyrę“, – sakė jis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.