ScanpixJungtinei Karalystei įgyvendinus „Brexitą“, pirmadienį prasideda Londono ir Briuselio derybos dėl būsimų santykių, abiem pusėms mojuojant „raudonomis linijomis“, kurios dar gali pasirodyti nesuderinamos.
Į Briuselį aptarti prekybos, žemės ūkio, saugumo, transporto, energetikos, žvejybos ir policijos bendradarbiavimo klausimų susirinks prancūzo Michelio Barnier vadovaujama Europos Sąjungos delegacija ir britų derybininkai, kuriems vadovauja vyriausybės patarėjas Davidas Frostas.
Derybos prasideda praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo momento, kai JK paliko Bendriją, ir jos turi baigtis iki šių metų galo – tai yra itin trumpas laikotarpis, ir tik nedaugelis mano, kad per jį bus įmanoma pasiekti ką nors daugiau nei vien tik būtiniausius susitarimus.
Dabartinis pereinamasis laikotarpis, kurio metu JK vykdo prekybą kaip bet kuri kita ES narė be jokių tarifų ir kitų apribojimų, baigsis gruodžio 31 dieną. Britų premjeras Borisas Johnsonas atmetė galimybę jį pratęsti, nors jis tebeturi tokį pasirinkimą.
Nepasitikėjimas
Derybos bus aptemdytos nepasitikėjimo: abi pusės apkaltino viena kitą nutolus nuo tikslų, išdėstytų neprivalomoje politinėje deklaracijoje, priimtoje praėjusių metų pabaigoje.
Praėjusią savaitę paskelbti abiejų pusių derybų įgaliojimai išryškino ES tikslą užtikrinti „vienodas žaidimo sąlygas“, kad JK nenuvertintų brangių Europos standartų dėl darbo, mokesčių, aplinkos ir valstybės subsidijų.
Tuo metu JK siekia nusistatyti savo taisykles vardan „ekonominės ir politinės nepriklausomybės“. M. Barnier paragino JK visiškai gerbti teisiškai įpareigojančią „Brexito“ sutartį. Joje, be kita ko, numatyta, kad bus privaloma tikrinti britiškas prekes, Airijos jūra atplukdytas į Šiaurės Airiją, kuri išlieka ES bendrosios rinkos orbitoje.
B. Johnsonas tvirtino, kad tokios patikros nėra reikalingos. Vis dėlto aukšto rango britų pareigūnai tvirtina, kad Londonas laikysis sutarties nuostatų.
„Pozavimas“ prieš derybas
Ekspertai sako įžvelgiantys potencialią galimybę susitarti dėl būsimų santykių, daugiausia – prekybos srityje, tačiau tik tokiu atveju, jei abi pusės atsisakys dalies savo politinės retorikos. „Akivaizdu, kad bet kokių derybų pradžioje būna šiek tiek pozavimo. Abi šalys nori užimti kuo stipresnę poziciją“, – sakė Briuselyje įsikūrusio strateginių studijų centro „European Policy Centre“ vadovas Fabianas Zuleegas.
ES reikalavimą laikytis lygiagrečių standartų ir JK siekį užsitikrinti teisinį savarankiškumą įmanoma suderinti tokiu būdu, kad abi šalys galėtų paskelbti savo pergalę, mano ekspertai.
Tačiau būsimos žvejybos taisyklės – palyginti nedidelės ekonominės svarbos klausimas, vis tik turintis didelio simbolinio reikšmingumo JK ir tokioms ES narėms kaip Prancūzija ir Ispanija – gali tapti neįveikiama kliūtimi, torpeduosiančia sandorį.
M. Barnier neseniai pabrėžė, kad žvejybos klausimas yra „neatsiejamai“ susijęs su bendru susitarimu. ES reikalauja, kad jos žvejybos laivai ir toliau galėtų dirbti JK vandenyse mainais į tai, kad britų žvejai galėtų pardavinėti savo šviežią laimikį didžiausioje ir artimiausioje rinkoje. Ši problema turi būti išspręsta iki birželio pabaigos, kai abi pusės ruošiasi apžvelgti derybų eigą ir nuspręsti, ar verta tęsti dialogą.
„Jokio plano „B“
Nepavykus susitarti, ekonominį skausmą pajustų abi šalys, tačiau didžiausios bėdos grėstų JK ir Airijai – labiausiai nuo prekybos su Britanija priklausomai ES valstybei narei. Jungtinių Tautų ekonomistai apskaičiavo, kad susiklosčius tokiam prekybai nepalankiam scenarijui, JK kasmet prarastų iki 29 mlrd. eurų pajamų iš eksporto. Bendrija perka beveik pusę visų JK eksportuojamų prekių.
F. Zuleegas teigė esąs nusiteikęs „pesimistiškai“ dėl derybų rezultatų, nes Londonas išreiškė tvirtą norą nukrypti nuo bloko taisyklių. „Labai sunku nuspėti, kaip jie gali susitarti, kad tai suveiktų“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei britų vyriausybė „laikysis savo pozicijos, susitarimo nebus įmanoma pasiekti“.
Vienas ES pareigūnas, kalbėdamas su naujienų agentūra AFP su anonimiškumo sąlyga, vis dėlto perspėjo, kad Briuselis neturi alternatyvos savo derybų linijai.
„Yra tik planas „A“ – jokio plano „B“ nėra, nes planas „B“ reikštų derybų pratęsimą, o britai, kaip žinome, to nenori“, – pareiškė valdininkas.
Pasak dar vienos analitikės Jill Rutter, vyresniosios analitinio centro „The UK in a Changing Europe“ tyrėjos, faktas, jog ES pabrėžia, kad net sudarius sandorį vis tiek išliks trinties prekyboje, pasireikšiančios į ES bendrąją rinką patenkančių prekių patikromis, rodo, kad JK „neturės didžiulių privilegijų“.
Be to, atrodo, kad B. Johnsonas ir jo vyriausybė yra pasirengę scenarijui, kad britų verslas patirs ekonominį skausmą nepasiekus jokio susitarimo. „Labai įdomi šios vyriausybės ypatybė, dėl kurios ją taip sunku vertinti, yra tai, kad Johnsonas, matyt, nepasiruošęs kreipti jokio dėmesio į verslo reiškiamą susirūpinimą“, – AFP sakė J. Rutter.
Anot jos, pagrindinis veiksnys, dėl kurio derybos gali būti sėkmingos, yra faktas, kad jeigu B. Johnsonas žūtbūt nori pasiekti kurį nors tikslą, jis gali paaukoti viską, kad ir kokios būtų jo ankstesnės pozicijos. „Jis yra pasirengęs atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų. Be to, jis tikrai yra labai geras pardavėjas“, – komentavo ekspertė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
