Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 25 d.


Prasiskolinusios Graikijos lyderis žeria priekaištus Vokietijai ir TVF
BNS
(Pixabay.com nuotr.).

Graikijos premjeras Alexis Tsipras šeštadienį perspėjo Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Vokietijos finansų ministrą Wolfgangą Schaeuble „liautis žaisti su ugnimi“ sprendžiant Atėnų skolų klausimą.

Per savo partijos „Syriza“ suvažiavimo atidarymą A. Tsipras sakė esantis įsitikinęs, kad šios krizės sprendinys bus rastas, nors ankstesnę dieną vykusios Graikijos ir jos skolintojų susitikimas Briuselyje baigėsi be proveržio. Premjeras ragino TVF pakeisti kursą.

„Tikimės, kad TVF kiek įmanoma greičiau iš naujo apsvarstys savo prognozę, ... kad galėtų būti tęsiamos derybos techniniu lygiu“, – sakė jis.

Raginimai A. Merkel

Kalbėdamas apie W. Schaeuble, A. Tsipras taip pat paprašė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „paraginti savo finansų ministrą baigti savo nuolatinį agresyvumą“ Graikijos atžvilgiu.

Jau kelis mėnesius besitęsiantys Atėnų ginčai su TVF didina nuogąstavimus, kad gali kilti nauja skolų krizė.

Graikija nesutaria su savo skolintojais iš euro zonos ir TVF dėl skolų mažinimo priemonių ir biudžeto tikslų. Šie ginčai kurstė nerimą rinkose ir provokavo spėliones apie Graikijos ateitį Europos Sąjungos bendrosios valiutos bloke.

Panašių nuogąstavimų išsakė ir Vokietijos finansų ministras.Pasak W. Schaeuble, nurašant Graikijos skolas būtų pažeistos euro zonos taisyklės, pagal kurias „nė viena pinigų sąjungos valstybė narė negali būti laikoma atsakinga už kitos valstybės narės skolas“.

„Graikija ir toliau turi būti spaudžiama įgyvendinti reformas ir didinti konkurencingumą, – pareiškė ministras. – Priešingu atveju jie negalės likti bendros valiutos bloke.“

Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas sakė, kad per naujausias derybas Briuselyje su graikų finansų ministru Euclidu Tsakalotu ir kitais ES bei TVF pareigūnais, kad buvo pasiekta tam tikra pažanga, bet daugiau detalių nepateikė.

Graikijos valstybės skola 2060 m. gali siekti 275 proc. BVP.

TVF šią savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad Graikijos skolos „yra itin netvarios“ ir kad šalis ateityje negalės jų grąžinti, nes jos ekonomika neaugs taip sparčiai, kaip tikimasi. TVF ekspertai skaičiuoja, kad bendra Graikijos valstybės skola iki 2020 m. gali padidėti iki 170 proc. BVP, iki 2022 m. – iki 164 proc., o 2060 m. ji jau gali siekti 275 proc. BVP. Šiuo metu bendra Graikijos valstybės skola siekia 160 proc. BVP.

Atėnų vyriausybei vasarą reikės grąžinti 7 mlrd. eurų, bet ji neišgalės to padaryti, jeigu neišspręs ginčo, trukdančio skolintojams pervesti tolesnes išmokas pagal Graikijai suteiktą 86 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą.

Sprendimų metas

Daugelio nuomone, artimiausiomis savaitėmis itin svarbu išeiti iš šios aklavietės, nes kovo 15 dieną vyksiantys parlamento rinkimai Nyderlanduose, taip pat balandį ir birželį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai gali dar labiau apsunkinti pastangas rasti sprendinį.

Tačiau J.Dijsselbloemas penktadienį perspėjo, kad kitas euro zonos ministrų susitikimas vasario 20 d., laikomą neoficialiu galutiniu terminu prieš minėtus rinkimus, galbūt dar bus pernelyg ankstyvas, kad būtų galima tikėtis proveržio derybose su Atėnais.

Per tą susitikimą „įvertinsime tolesnę pažangą“, nurodė J. Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Nyderlandų finansų ministras.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

2017 02 11 19:56
Spausdinti