ScanpixKroatijos vadovo rinkimus laimėjęs Zoranas Milanovičius piešia „normalios“ liberalios lygių piliečių demokratijos viziją. Tačiau tai ne pirmas pažadas, kurio buvęs šalies ministras pirmininkas neišpildė.
Vienų peikiamas dėl darbo kultūros stokos ir tingumo, kitų kritikuojamas dėl arogancijos bei pašiepiamas dėl apsimetinėjimo esant liberalių pažiūrų, 53-ejų socialdemokratų kandidatas Z. Milanovičius vis dėlto sugebėjo į savo pusę patraukti daugiau balsavimo teisę turinčių kroatų.
Aktyvią politinę karjerą Z. Milanovičius 2007 m., kai tapo šalies socialdemokratų partijos vadovu. Tą kartą jis pažadėjo, kad tuo atveju, jei socialdemokratai nelaimės tais pačiais metais vyksiančių rinkimų ir nesurinks daugiau rinkėjų basų nei pagrindiniai oponentai konservatoriai, atsistatydins ir daugiau niekada nesieks aukštų postų partijoje.
2007 m. vykę šalies parlamento rinkimai į istoriją įėjo kaip mažiausią skirtumą tarp dviejų valdančiųjų partijų užtikrinę rinkimai. Nors ir laimėję 22 vietomis daugiau nei per prieš tai vykusius rinkimus, socialdemokratai su 56 vietomis vis dėlto nusileido konservatoriams, užsitikrinusiems 66 vietas.
45-erių socialdemokratų lyderis tapo jauniausiu ministru pirmininku nepriklausomos Kroatijos istorijoje, o jo vadovaujama vyriausybė – jauniausiu ministrų kabinetu.
Z. Milanovičius ministru pirmininku netapo, iš partijos lyderio pozicijų taip pat nepasitraukė. Antrosios pagal dydį parlamentinės partijos vadovo statusas jam užtikrino galimybę kalbėti visos opozicijos vardu. Itin garsiai reikštis politikas pradėjo konservatorių partijai ėmus skęsti korupcijos skandaluose, atsistatydinus premjerui Ivo Sanaderiui ir šalį krečiant ekonominei krizei.
2010 m. socialdemokratai su kitomis centro kairės partijomis sudarė vadinamąją žmonių koaliciją, vadovaujamą paties Z. Milanovičiaus ir laimėjo 2011 m. vykusius pirmalaikius šalies parlamento rinkimus.
45-erių socialdemokratų lyderis tapo jauniausiu ministru pirmininku nepriklausomos Kroatijos istorijoje, o jo vadovaujama vyriausybė – jauniausiu ministrų kabinetu. Tiesa, amžiaus vidurkis joje siekė 48 metus.
Žadėjęs greitus ir efektyvius sprendimus kiek įmanoma sušvelninti ekonominės krizės padarinius šalyje, apžvalgininkų teigimu, to Z. Milanovičius nepadarė. Portalo „Balkan Insight“ apžvalgininko Sveno Milekičiaus teigimu, politikui ne tik nepavyko atkurti šalies ūkio ir sustabdyti emigracijos srautų. Jo vadovaujama vyriausybė esą žemino darbuotojus, apribodama jų teises ir palikdama juos darbdavių valioje, leido įmonėms bankrutuoti be žalos atlyginimo, privatizavo sveikatos apsaugos sistemą.
Šis kairuolis niekada nesipriešino Katalikų bažnyčios įtakai visuomenėje. Tačiau atliko itin ryškų vaidmenį kuriant dešimtajame dešimtmetyje šaliai vadovavusio prezidento Franjo Tudžmano mitą.
„Šis kairuolis niekada nesipriešino Katalikų bažnyčios įtakai visuomenėje, – pastebi S. Milekičius. – Tačiau atliko itin ryškų vaidmenį kuriant dešimtajame dešimtmetyje šaliai vadovavusio prezidento Franjo Tudžmano mitą.“ Z. Milanovičiaus vyriausybės iniciatyva jo vardu buvo pervadintas Zagrebo oro uostas, pasiūlyti pavadinimai kai kurių miestų skverams.
Taikos projektas?
Kroatijos vyriausiajai rinkimų komisijai skelbiant negalutinius, tačiau pergalę šalies prezidento rinkimų antrajame ture garantuojančius balsavimo rezultatus, naujasis šalies vadovas tautiečius kvietė būti vieningais ir neleisti skirtumams nugalėti.
Nepaisant visų šalį krečiančių problemų, Kroatija, jo teigimu, yra geriausia vieta gyventi, erdvė, kurioje karaliauja taika. Savo rinkimų kampanijos šūkiu pasirinkęs teiginį „Kroatija – visiems“, jis oponavo tuo metu pareigas ėjusiai ir taip pat kovoje dėl prezidento posto dalyvavusiai dešiniųjų prezidentei Kolindai Grabar-Kitarovič, atstovauti siekusiai „tikrąją Kroatiją“.
Vis dėlto aršiausi naujojo šalies lyderio kritikai pabrėžia – kaip ir kokiais būdais Z. Milanovičius vadovaus šaliai ir eis kartais simbolinėmis laikomas prezidento pareigas, jei jo buvimas premjeru atnešė tik nusivylimą?
Savo rinkimų kampanijos šūkiu pasirinkęs teiginį „Kroatija – visiems“, jis oponavo tuo metu pareigas ėjusiai ir taip pat kovoje dėl prezidento posto dalyvavusiai dešiniųjų prezidentei Kolindai Grabar-Kitarovič, atstovauti siekusiai „tikrąją Kroatiją“.
Antrajame Kroatijos prezidento rinkimų ture, šalies vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, Z. Milanovičius surinko beveik 53 proc. balsų, o jo varžovė – 47,3 proc. balsų. Už Z. Milanovičių aktyviausiai balsavo miestų gyventojai. Analitikai sako, kad vienas iš veiksnių, atnešusių jam pergalę, buvo dešiniųjų pažiūrų rinkėjų susiskaldymas.
53-ių Z. Milanovičius tvirtino, kad „karai baigėsi“, turėdamas omenyje dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykusį nepriklausomybės karą, iki šiol išliekantį jautria tema. Politikas sakė, kad Kroatija dabar turi kovoti dėl savo vietos Europoje.
Būtent Z. Milanovičiaus vadovavimo metu Kroatija įstojo į ES. Ilgą laiką tai padaryti jai trukdė neišspręsti klausimai dėl sienų ir bankų politikos su Slovėnija. Santykiai su šia valstybe naujojo prezidento paskelbti kaip prioritetiniai.
Nuo turizmo smarkiai priklausanti šalies ekonomika yra viena silpniausių bendrijoje. Laisvo judėjimo galimybės taip pat paskatino kroatų emigraciją į turtingesnes ES šalis. Daugelis emigrantų tarp išvykimo priežasčių taip pat nurodo korupciją, nepotizmą ir prastas viešąsias paslaugas.
Deramą vietą šalies darbotvarkėje neabejotinai užims ir visai Bendrijai svarbūs klausimai. Šių metų sausio 1 d. Kroatija pirmą kartą nuo įstojimo pradėjo šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą ES. Su šūkiu „Tvirta Europa iššūkių pasaulyje“ šalies sieks moderuoti diskusiją migracijos ir sienų apsaugos, Balkanų valstybių prisijungimo prie ES klausimais, itin daug dėmesio sulauks su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susiję iššūkiai, klimato kaita.
