ScanpixJungtinių Tautų susitikime dėl biologinės įvairovės dalyvaujančios šalys anksti pirmadienį priėmė istorinį susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti dešimtmečius trunkantį aplinkos niokojimą, keliantį grėsmę pasaulio rūšims ir ekosistemoms.
„Paketas priimtas“, – vėlai vakare Monrealyje vykusioje plenarinėje sesijoje pareiškė aukščiausiojo lygio susitikimo gamtos klausimais (COP15) pirmininkas, Kinijos aplinkos ministras Huang Runqiu. Jam trenkus plaktuku kilo garsūs delegatų plojimai.
Huang Runqiu atmetė Kongo Demokratinės Respublikos, reikalavusios daugiau lėšų besivystančioms šalims, prieštaravimą.
Po ketverius metus trukusių įtemptų derybų daugiau kaip 190 valstybių parėmė susitarimą, kuriuo siekiama apsaugoti sausumą, vandenynus ir rūšis nuo taršos, degradacijos ir klimato krizės.
Pekinas pateikė planą, pagal kurį žadama iki 2030-ųjų 30 proc. planetos teritorijos paskelbti saugoma zona, o besivystančioms šalims skiriama 30 mlrd. dolerių (28 mlrd. eurų) per metus parama gamtos apsaugai.
Aplinkosaugininkai šį susitarimą prilygina Paryžiaus susitarime numatytam reikšmingam planui pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su lygiu iki pramonės revoliucijos. Visgi kai kurie gamtos saugotojai sekmadienį komentuodami ankstesnį plano projektą, įspėjo, kad jis nėra pakankamai griežtas.
Organizacijos „Campaign for Nature“ atstovas Brianas O'Donnellas pažymėjo, kad projektas būtų „didžiausias istorijoje įsipareigojimas išsaugoti vandenynus ir žemę“.
Pasaulio gamtos fondo (WWF) vadovas Marco Lambertini prieš priimant susitarimą sakė, kad tai prilygsta 1,5 Celsijaus laipsnio tikslui ir yra „gyvybiškai svarbu“ siekiant visų atsakomybės ir gamtai palankaus pasaulio.
„Tačiau vis dar yra keletas spragų, silpnų formuluočių ir terminų, susijusių su veiksmais, neatitinkančiais gamtos krizės, kurios liudininkai visi esame, masto ir, svarbiausia, jos gali nepadėti pasiekti šio bendro pasaulinio tikslo“, – pridūrė jis.
