Belgijos karališkieji rūmaiKarališkosios šeimos tęsia karinės tarnybos tradicijas. Prie vyrų jungiasi moterys.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Karinė tarnyba nuo senų laikų laikoma mėlynojo kraujo atstovų užsiėmimu. Daugelis monarchų bent formaliai yra savo šalies karinių pajėgų vadai ir dauguma supranta, kad vienoks ar kitoks jų elgesys gali nulemti jų dinastijos ateitį ar jų pačių pėdsaką istorijoje.
Belgijos karalius Albertas I (1875–1934 m.) į istoriją įėjo kaip labai gerbiamas „karalius-riteris“ ar „karalius-karys“, nes per Pirmąjį pasaulinį karą atsisakė kapituliuoti ir nepaisydamas to, kad vokiečiai užėmė beveik visą Belgiją, jis su savo kariuomene kovojo iki pergalės. Jo sūnus Leopoldas III (1901–1983 m.), kapituliavęs per Antrąjį pasaulinį karą, sulaukė kaltinimų išdavyste, buvo ištremtas ir galiausiai atsisakė sosto. Paminklas Albertui I, sėdinčiam ant žirgo, stovi pačiame Briuselio centre, Leopoldo III įamžinimo reikėtų labai sunkiai ieškoti.
