ScanpixSakartvele dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį mitingavo prieš prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, parlamentui per antrąjį svarstymą vėl pritarus priemonei, kuri, kaip perspėja Briuselis, pakenks Tbilisio siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos.
Nuo balandžio 9 dienos, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ vėl ėmėsi planų priimti įstatymą, kuris, anot kritikų, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus Kremliaus oponentams nutildyti, Kaukazo regiono valstybę apėmė masiniai antivyriausybiniai protestai.
Trečiadienį, praėjus dienai po to, kai policijos pareigūnai išvaikė demonstrantus panaudodami ašarines dujas, vandens patrankas ir gumines kulkas, sumušė ir sulaikė daugybę žmonių, įstatymo projektas per antrąjį svarstymą parlamente buvo priimtas 83 balsais prieš 23.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė smurtą ir paragino Sakartvelą nesustoti kelyje į Europą.
„Su dideliu susirūpinimu stebiu padėtį Sakartvele ir smerkiu smurtą Tbilisio gatvėse, – rašė ji socialiniame tinkle „X“. – Sakartvelo žmonės nori europietiškos savo šalies ateities. Sakartvelas atsidūrė kryžkelėje. Jis turėtų išlaikyti kryptį kelyje į Europą.“
Pasak vietoje buvusio naujienų agentūros AFP reporterio, trečiadienio vakarą prie parlamento pastato, mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, susirinko dešimtys tūkstančių demonstrantų. Mitingo metu, kaip tapo įprasta, nuskambėjo Sakartvelo ir ES himnai.
Vėliau vakare policija prieš šimtus demonstrantų, kurie bandė užblokuoti šoninį įėjimą į įstatymų leidėjų rūmus, panaudojo pipirines dujas ir vandens patrankas.
„Jų beprasmis smurtas yra bergždžias – protestas tik didės, nes auga visuomenės pyktis prieš mūsų vyriausybę“, – AFP sakė 20-metis protestuotojas Tato Gačečiladzė.
„Sakartvelas priklauso Europai, ir mes netoleruosime rusiškų įstatymų ir prorusiškos vyriausybės“, – pridūrė jis.
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad policija, siekdama atkurti teisėtvarką, panaudojo specialias įstatyme numatytas priemones – pipirinių dujų balionėlius ir vandens patrankas.
Narystė ES
Panašūs mitingai šią savaitę vyko visoje šalyje, įskaitant antrą pagal dydį Sakartvelo miestą Batumį ir pagrindinį vakarinio Imeretijos regiono miestą Kutaisį.
Spalį Sakartvele vyks parlamento rinkimai, laikomi svarbiu demokratijos išbandymu prie ES siekiančioje prisijungti buvusioje sovietinėje respublikoje.
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ gina įstatymo projektą, teigdama, kad juo siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą. Ji siekia, kad įstatymo projektas būtų pasirašytas iki gegužės vidurio.
Kad projektas taptų įstatymu, jis turi pereiti tris svarstymus parlamente ir būti pasirašytas prezidentės.
Tikimasi, kad Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, kuri nesutaria su valdančiąja partija, vetuos šį teisės aktą, tačiau valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti veto.
Jei įstatymas bus priimtas, visos nepriklausomos NVO ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.
Praėjusiais metais kilusi antivyriausybinių protestų banga privertė „Sakartvelo svajonę“ atsisakyti panašaus teisės akto.
Daugelį metų Sakartvelas siekė stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija kaltinama bandymu priartinti buvusią Sovietų Sąjungos respubliką prie Rusijos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis yra sakęs, kad šis įstatymo projektas neatitinka Sakartvelo siekių ES ir jo stojimo į bloką trajektorijos. „X“ jis rašė, kad „tai dar labiau nutolins Sakartvelą nuo ES, o ne priartins“.
Gruodį Briuselis suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės Tbilisis turės reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti žiniasklaidos laisvę ir apriboti oligarchų galią.
Sakartvelo siekis tapti ES ir NATO nariu yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jį remia daugiau kaip 80 proc. gyventojų.
