Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 25 d.


IRANAS
Q. Soleimani laidotuvės: gedinčiųjų minios Irane ir spekuliacijos dėl ateities
IQ
BNS
Scanpix
Q. Soleimani laidotuvių procesija.

40 žmonės žuvo, dar daugiau kaip 200 buvo sužeisti praėjusią savaitę Bagdade nužudyto Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Qasemo Soleimani laidotuvių procesijos metu susidarius spūsčiai, praneša Irano valstybinė televizija.

Tūkstančiai žmonių užplūdo Teherano gatves pirmadienį. Žygiuodami universiteto link viena pagrindinių Irano sostinės arterija gedulo maršo dalyviai skandavo „mirtis Amerikai“ ir „mirtis Izraeliui“, taip pat mojavo Irako, Libano ir kitų šalių vėliavomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pareiškė, kad Q. Soleimani planavo „netrukus“ surengti ataką prieš amerikiečius Bagdade, ir pridūrė, kad jis turėjo būti likviduotas „prieš daugybę metų“.

Q. Soleimani ir Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV bepiločio orlaivio smūgį netoli Bagdado oro uosto. Q. Soleimani buvo įtakinga figūra šalyje, atsakinga už plataus masto Irano intervencijas regioninėse kovose dėl galios.

Pripažino „teroristinėmis“

Irano parlamentas antradienį priėmė teisės aktą, kuriuo pripažino visas JAV pajėgas „teroristinėmis“.

„Bet kokia pagalba šioms pajėgoms, įskaitant karinę, žvalgybinę, finansinę, techninę, paslaugų ar logistinę, bus laikoma bendradarbiavimu [vykdant] teroro aktą“, – pareiškė parlamentas.

Įstatymų leidėjai taip pat patvirtino siūlymą 200 mln. eurų padidinti Irano revoliucijos gvardijos užsienio operacijų pajėgų „Quds“, kurioms vadovavo Q. Soleimani, biudžetą.

Minimas teisės aktas yra praėjusių metų balandį priimto įstatymo, kuriuo JAV pripažintos „valstybinėmis terorizmo rėmėjomis“, o jų pajėgos regione – „teroristinėmis grupuotėmis“, pataisyta versija.

Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė, kad tokių priemonių imtasi JAV pripažinus Irano Revoliucinę gvardiją „teroristine organizacija“.

Nuoširdi klaida

JAV brigados generolas Williamas Seely sekmadienį datuotu laišku informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos ruošiasi palikti Iraką.

„Gerbiame jūsų suverenų sprendimą įsakyti mums išvykti“, – sakoma laiške, kurio autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino tiek Irako, tiek JAV gynybos pareigūnai.

„Siekiant įvykdyti šią užduotį, Koalicijos pajėgoms reikia imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintume, kad pasitraukimas iš Irako įvyktų saugiai ir veiksmingai“, – sakoma tame laiške.

Vėliau pats M. Milley to laiško išsiuntimą pavadino klaida. „Tai buvo klaida, nuoširdi klaida, juodraštinis nepasirašytas laiškas, nes mes perkeliame pajėgas“, – žurnalistams Vašingtone sakė M. Milley.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė, kad tas laiškas „neatitinka“ Vašingtono pozicijos, ir paneigė, kad priimtas sprendimas palikti Iraką.

D. Trumpas grasina „kerštu“

Po 62-ejų Q. Soleimani nužudymo Iranas atsisakė įsipareigojimų pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.

Tebesiplėtojant žodžių karui, sukėlusiam tarptautinį susirūpinimą ir sukrėtusiam finansų rinkas, JAV prezidentas D. Trumpas pagrasino dar „didesniu kerštu“, įskaitant atakas prieš kultūrinius objektus, jei Teheranas smogtų atgal.

Pirmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „IRANAS NIEKUOMET NETURĖS BRANDUOLINIO GINKLO!“

„Tie, kurie kalba apie skaičių 52, taip pat turėtų prisiminti skaičių 290. #IR655 Niekuomet negrasinkite Irano tautai“, – tviteryje pareiškė Irano prezidentas Hassanas Rouhani, turėdamas galvoje 290 žmonių, žuvusių 1988-ųjų liepą, kai iš amerikiečių karo laivo paleista raketa virš Persijos įlankos vandenų numušė oro bendrovės „Iran Air“ 655-ojo reiso lėktuvą.

D. Trumpas sakė, kad 52 objektai pasirinkti atsižvelgus į amerikiečių, 1979-ųjų pabaigoje ilgiau nei metams paimtų įkaitais JAV ambasadoje Teherane, skaičių.

„Eiti blaivaus proto keliu“

Savo ruožtu Irakas Jungtinėms Tautoms skirtame laiške, su kurio turiniu susipažino AFP, paprašė Saugumo Tarybos pasmerkti JAV drono smūgį Bagdade, kad neįsivyrautų „džiunglių įstatymai“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po skubaus pasitarimo Aljanso būstinėje Briuselyje perspėjo, kad Iranas privalo vengti „tolesnio smurto ir provokacijų“.

Saudo Arabija, naftos turtinga JAV sąjungininkė, laikoma pažeidžiama Irano atsakomųjų smūgių atveju, taip pat ragino laikytis santūrumo.

Europos Sąjunga, kurios užsienio reikalų ministrai renkasi į skubias derybas penktadienį, pabrėžė, kad Iranas ir Irakas turėtų būti suinteresuoti „eiti blaivaus proto, o ne eskalacijos keliu“.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl Teherano sprendimo sumažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.

Pagal tą susitarimą buvo numatytas sankcijų Teheranui sušvelninimas mainais į jo pažadus apriboti savo branduolinę programą. Tačiau D. Trumpui 2018 metais išvedus Jungtines Valstijas iš šios sutarties, ji gerokai susilpnėjo.

Nors paskelbė, kad nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, Iranas patikino, kad ir toliau bendradarbiaus su JT agentūra, prižiūrinčia jo branduolinę programą.

2020 01 07 13:17
Spausdinti