Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 9 d.


R. T. Erdoganas perspėja, kad Turkija dar gali blokuoti Šiaurės šalių stojimą į NATO
BNS
@RTErdogan/Twitter
R. T. Erdoganas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.

R. T. Erdoganas tai pareiškė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kur JAV vadovaujamas Aljansas oficialiai pakvietė šias Šiaurės valstybes prisijungti prie 30 valstybių gynybinio bloko.

Stokholmas ir Helsinkis atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos ir paskelbė apie planus stoti į NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę R. T. Erdoganas atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.

R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Panašu, kad 10 punktų memorandume, kurį visos trys šalys pasirašė antradienį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, atsižvelgta į Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus.

Galiausiai R. T. Erdoganas pritarė naujų narių priėmimui ir surengė šiltą susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu, po kurio buvo duotas pažadas parduoti naujų naikintuvų Turkijai.

Tačiau R. T. Erdoganas, baigiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, žurnalistams pareiškė, kad memorandumas dar nereiškia, jog Turkija besąlygiškai pritars abiejų šalių narystei.

Naujų narių priėmimui privalo pritarti visos esamos bloko valstybės ir jų parlamentai.

R. T. Erdoganas perspėjo, kad nuo būsimo Švedijos ir Suomijos elgesio priklausys, ar jis perduos jų prašymą Turkijos parlamentui ratifikuoti.

„Jei jos įvykdys savo įsipareigojimus, mes pateiksime jį parlamentui. Jei jie nebus įvykdyti, apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė jis.

Vienas Vakarų diplomatinis šaltinis NATO viršūnių susitikime apkaltino R. T. Erdoganą imantis „šantažo“.

Prezidentas tikisi „veiksmų“

Ankara nusprendė nedelsdama išbandyti pasiektą susitarimą. Šalies teisingumo ministras Bekiras Bozdagas trečiadienį paskelbė, kad Turkija sieks įtariamų kurdų kovotojų ir judėjimo, kurį R. T. Erdoganas kaltina dėl nepavykusio bandymo 2016 metais įvykdyti perversmą, narių ekstradicijos.

Ministras sakė, kad dabar Ankara prašys išduoti 12 įtariamųjų iš Suomijos ir 21 įtariamąjį iš Švedijos. Šie asmenys yra uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariai arba priklauso JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno judėjimui.

F. Gulenas, buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas, atmeta kaltinimus dėl bandymo 2016 metais įvykdyti valstybės perversmą.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį sakė, kad R. T. Erdoganas, matyt, turi omenyje bylas, kurias jau išnagrinėjo teismai.

„Spėčiau, kad visos šios bylos jau buvo išnagrinėtos Suomijoje. Yra priimti sprendimai, ir tuos sprendimus iš dalies priėmė mūsų teismai“, – žurnalistams Madride sakė S. Niinisto.

„Nematau jokios priežasties jų vėl imtis“, – pridūrė jis.

Dauguma Turkijos reikalavimų ir ankstesnių derybų vyko su Švedija dėl jos glaudesnių ryšių su kurdų diaspora.

Švedija neveda oficialios statistikos apie etnines grupes, tačiau manoma, kad 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena 100 000 kurdų.

PKK, kurią Ankara, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.

Praėjusio amžiaus 9-e dešimtmetyje Stokholmas PKK irgi pripažino teroristine organizacija, tačiau jos Sirijos atšakos atžvilgiu užėmė palankesnę poziciją.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sakė ketinanti „glaudžiau bendradarbiauti su Turkija“ kovojant su PKK.

Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad „šiuo klausimu laikysis Švedijos ir tarptautinės teisės“ ir neišduos nė vieno savo šalies piliečio.

Analitinis centras „Brookings Institution“ įspėja, kad Turkijos „laisvas ir dažnai agresyvus sąvokos „teroristas“ apibrėžimas“ gali sukelti problemų ateinančiais mėnesiais.

„Sudėtinga situacija kyla dėl Turkijos įstatymuose pateiktos terorizmo apibrėžties, kuri neapsiriboja dalyvavimo smurtiniuose veiksmuose kriminalizavimu ir pažeidžia pagrindinę žodžio laisvę“, – teigiama JAV įsikūrusio instituto pareiškime.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 30 21:27
Spausdinti