ScanpixTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį Budapešte susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, o abiems šalims svarbioje darbotvarkėje – energetinis saugumas ir Švedijos narystė NATO.
Vengrija vis dar nebalsavo už tai, kad būtų pritarta Švedijos stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, prisitaikydama prie Turkijos, kuri ilgą laiką blokavo Švedijos narystę, o praėjusį mėnesį atšaukė savo veto.
Abiejų šalių parlamentai šiuo metu atostogauja. „Galime grįžti prie šio klausimo rudens sesijos metu, – feisbuke pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. – Susitarėme palaikyti ryšį“.
Abi šalys taip pat aptarė bendradarbiavimo energetikos srityje stiprinimą, atsižvelgiant į tai, kad Vengrija jau gauna didžiąją dalį dujų per dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Rusijos dujos transportuojamos per Juodąją jūrą.
Budapeštas ir Ankara taip pat stiprins savo „strateginę partnerystę“ – šis pranešimas turėtų būti oficialiai paskelbtas gruodžio mėnesį, per numatomą R. T. Erdogano vizitą.
Turkijos vadovo vizitas yra dalis diplomatinių susitikimų, kuriuos organizuoja V. Orbanas šeštadienį prasidėjusio pasaulio lengvosios atletikos čempionato proga.
Tarp kitų sekmadienį priimtų aukštų svečių – Serbijos, Azerbaidžano, Kirgizijos prezidentai, taip pat Turkmėnistano prezidentas Serdaras Berdymuchamedovas.
P. Szijjarto pasveikino „glaudų Vidurinės Azijos ir Vakarų Balkanų bendradarbiavimą“, kuris, pasak jo, ypač svarbus dėl energetikos krizės.
Jis pridūrė, kad Serbija pažadėjo „suteikti reikiamus tranzito pajėgumus“, jei Ukraina nuspręstų nebeleisti per savo teritoriją transportuoti rusiškų dujų į Europos šalis.
Taip pat buvo pasirašytas susitarimas su Azerbaidžanu dėl 50 mln. kubinių metrų dujų saugojimo Vengrijos teritorijoje.
Vengrija, vienintelė ES valstybė narė, nuo karo Ukrainoje pradžios palaikanti ryšius su Kremliumi, pastaraisiais metais vykdė atsivėrimo Rytams politiką, ne tik Rusijai, bet ir Centrinei Azijai bei Kinijai.
V. Orbanas savaitgalį džiaugėsi galėdamas pasveikinti savo „politinius draugus“. Vengrijos Vakarų partnerių, nuolat kaltinančių jį autoritarizmu, tarp jų nebuvo.
