ScanpixRusijoje daugiau kaip trys ketvirtadaliai balsavusiųjų pritarė prieštaringai vertinamoms konstitucijos pataisoms, kurias kritikai smerkia kaip manevrą siekiant sudaryti sąlygas prezidentui Vladimirui Putinui likti Kremliuje iki gyvos galvos, ketvirtadienį pranešė pareigūnai, suskaičiavus beveik visus balsus.
Centrinė rinkimų komisija (CRK) nurodė, kad suskaičiavus 98,01 proc. balsų paaiškėjo, jog 78,05 proc. trečiadienį pasibaigusio referendumo dalyvių palaikė konstitucijos pakeitimus, o 21,14 proc. balsavo prieš juos. Preliminarūs duomenys, kuriuos trečiadienį vakare paskelbė CRK pirmininkė Ela Panfilova, rodo, jog balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento. Birželio 25-ąją prasidėjęs balsavimas vyko ištisą savaitę.
Pakeitimus prieš kelias savaites priėmė Rusijos parlamentas, o nauja konstitucija jau publikuota ir pasirodė knygynų lentynose, bet V. Putinas vis tiek surengė visuotinį, trečiadienį pasibaigsiantį balsavimą, norėdamas suteikti teisėtumo savo planams. Kremlius labai pasistengė paskatinti rinkėjų aktyvumą: paskutinė balsavimo diena paskelbta nedarbo diena, rinkėjams siūlyta įvairių prizų, įskaitant butus ir automobilius.
Balsavimas iš pradžių buvo planuotas balandžio 22-ąją, bet jį teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. Jis surengtas V. Putinui pareiškus, kad Rusijoje protrūkio pikas praėjo, o pareigūnams ėmus skelbti mažesnius per parą užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius. Tarp priimtų reformų esama tokių patriotinių ir populistinių priemonių kaip užtikrintos minimalios pensijos ir faktinis gėjų santuokų draudimas.
V. Putinas sako, kad konstitucijos pakeitimų reikia norint užtikrinti stabilumą ir įtvirtinti Rusijos vertybes susiduriant su žalinga Vakarų įtaka. Tačiau kritikai sako, kad šios reformos yra priedanga V. Putinui, norinčiam pratęsti savo jau kone 20 metų trunkantį valdymą.
Garsus opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas sakė, kad 67 metų V. Putinas nori būti „prezidentu iki gyvos galvos“, ir ragino boikotuoti plebiscitą. Trečiadienį A. Navalnas atmetė paskelbtus balsavimo rezultatus kaip „didžiulį melą“, neatspindintį tikrovės. „Ką tik paskelbti rezultatai yra klastotė ir didžiulis melas. Jie niekaip nesusiję su Rusijos piliečių nuomone“, – jis rašė tviteryje.
Vis dėlto susiskaldę, daug metų trunkančių politinių represijų susilpninti ir mažai galimybių pasinaudoti valstybės kontroliuojama žiniasklaida turintys V. Putino oponentai nesugebėjo surengti rimtos „Ne“ kampanijos. Masinių susibūrimų suvaržymai, įvesti dėl koronaviruso, taip pat trukdė rengti demonstracijas.
Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ sakė gavusi maždaug 1,3 tūkst. skundų dėl įtariamų pažeidimų, įskaitant žmonių balsavimą daugiau kaip vieną kartą ir darbdavių spaudimą darbuotojams balsuoti. Kremlius labai nori didelio rinkėjų aktyvumo, tad visoje šalyje atsirado laikinų balsavimo vietų, kurių kai kurios buvo įrengtos autobusuose, palapinėse ar ant suolelių gatvėse. Iš to buvo šaipomasi socialinėje žiniasklaidoje.
Mažėjantis pritarimas
Pritarimas V. Putino darbui pastaraisiais mėnesiais mažėjo, iš dalies dėl ankstyvų klaidų vyriausybei sprendžiant koronaviruso krizę. Viena gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad pritarimas V. Putinui buvo 59 proc. – rekordiškai mažas. Analitikai sako, kad V. Putinas norėjo balsavimą surengti prieš tai, kai rusai, kurių pajamos jau ir taip kelerius metus mažėjo, pajus visą ekonominį pandemijos poveikį.
Neseniai V. Putinas interviu sakė, kad dar neapsisprendė, ar vėl sieks prezidento posto, ir užsiminė, kad kadencijų prezidento poste „perkrovimo“ iš dalies reikia siekiant sudaryti sąlygas Rusijos politiniam elitui sutelkti dėmesį į valdymą, o ne į „galimų įpėdinių paiešką“. Kitomis politinėmis reformomis nežymiai pakoreguojama Rusijos valdymo sistema.
Prezidentui suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai, įskaitant teisę skirti svarbius teisėjus ir prokurorus, o parlamentas turės didesnę įtaką skiriant vyriausybės aukšto rango pareigūnus. Rusijos įstatymams suteikiama pirmenybė prieš tarptautinę teisę, o aukšto rango pareigūnai negalės turėti užsienio valstybių pilietybės ar leidimo gyventi.
Minimalus atlyginimas negalės būti mažesnis už pragyvenimo minimumą, o valstybinės pensijos turės būti indeksuojamos pagal infliaciją. Reformomis į konstituciją taip pat įrašomas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba; santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
