Nors iš anksto JAV prezidento rinkimuose jau balsavo virš 80 mln. amerikiečių, didelė jų dalis prie balsadėžių keliauja antradienį. Sostinėje Vašingtone rinkimų vietos duris atvėrė 7.00 val. ryto vietos laiku, o užvers – 20.00 val. Anot Vašingtono Rinkimų tarybos komunikacijos vadovės Sarah Winn Graham, iš 443 tūkst. sostinėje registruotų rinkėjų iš anksto balsavo apie 220 tūkst., tad pagrindinę rinkimų dieną tikimasi nemažo antplūdžio.
Lapkričio 5-ąją JAV vyksta ir prezidento, ir Kongreso – trečdalio Senato ir visų Atstovų Rūmų – rinkimai. Jie visada rengiami antradieniais, ir nors ši diena nėra paskelbta laisvadieniu, JAV darbdaviai pagal įstatymą privalo savo darbuotojams skirti dvi valandas darbo metu, kad šie galėtų nueiti balsuoti. Tad jau ryte, apie 11.00 val., vienoje iš sostinės rinkimų vietų – Martino Lutherio Kingo Jaunesniojo bibliotekoje – vingiavo savo valią rinkimuose išreikšti norinčiųjų eilė. Jų laukė pasirinkimas – arba demokratų kandidatė, dabartinė viceprezidentė Kamala Harris, arba respublikonų kandidatas, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.
„Mes laukiame pokyčių, – IQ teigė tik ką savo balsą atidavęs Benjaminas Cellarsas, JAV veteranas jūrų pėstininkas. – O mes esame valstybės sostinė, mes diktuojame toną ir esame stebimi visame pasaulyje. Šiandien meldžiamės ir laukiame pokyčių.“ Vašingtono gyventojas nesutiko atskleisti, už ką balsavo, tik teigė, kad už „geriausią kandidatą“: „Mes kuriame istoriją, beveik esame ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Šie rinkimai mums turės daug įtakos, ypač, kai per sieną braunasi tiek nelegalių imigrantų (...), kyla nusikalstamumas. Viskas turėtų būti daroma su padorumu ir tvarka, prižiūrint Dievui.“
Studentė Sam Hamilton teigė balsavusi už K. Harris. „Žinau, kad ji apsaugos moterų teisę į abortus, tikiuosi, kad sveikatos apsauga šioje šalyje būtų prieinamesnė, ir ypač tikiuosi, kad bus užbaigtas karas ir genocidas Palestinoje“, – savo lūkesčius demokratų kandidatei vardijo pašnekovė. Paklausta, kaip šiandien jaučiasi, atsakė: „Tikrai neramiai, tai [rinkimai – IQ past.] tampo nervus.“
Tačiau nors jo gyventojai šiandien yra nerimastingi, pats miestas atrodo gerokai ramesnis ir ištuštėjęs. Nemaža dalis miesto gyventojų rinkiminę savaitę nusprendė išvykti iš Vašingtono arba pasirinko dirbti iš namų.
Tikimasi ir neramumų, nors abejojama, ar rinkimų dieną sostinėje vyks protestai ir riaušės. Baltieji Rūmai aukšta tvora aptvėrė kiek platesnį perimetrą, nei įprastai, kai kurie centre esantys verslai fanieros plokštėmis užbarikadavo duris ir langus.
Vašingtoną stebėti rinkiminės nakties pasirinko ir pati K. Harris – pirmą kartą JAV istorijoje viena iš kandidatų į prezidentus rinkimų rezultatų lauks universitete. Viceprezidentė yra Hovardo universiteto, kuriame ir vyks uždaras renginys, alumnė, jį baigusi 1986-aisiais. Sostinėje liks ir dabartinis prezidentas Joe Bidenas – tiesa, pranešama, kad jis rinkimų rezultatų kartu su savo komanda lauks kur kas ramesniuose Baltuosiuose Rūmuose.
Tuo metu D. Trumpas rinkimų vakarėlį rengia Floridoje, savo viloje Mar-A-Lago. Palm Byče atidavęs savo balsą buvęs prezidentas žurnalistams teigė besijaučiantis „labai užtikrintai“.
Ko tikėtis iš rinkimų nakties?
Rinkimų vietos antradienį duris pradės užverti skirtingu metu, pradedant 02.00 val. nakties ir baigiant 08.00 val. ryto Lietuvos laiku. Kiekviena valstija ir kiekviena apygarda turi teisę ir rinkimus, ir jiems pasibaigus skaičiavimo procesą traktuoti ir vykdyti skirtingai. Be to, kai abu kandidatai apklausose renka apylygius rezultatus, balsai bus skaičiuojami itin kruopščiai, o tai gali užtrukti. 2020 m. oficialių rezultatų reikėjo laukti kelias dienas, nes skaičiavimas užtruko Pensilvanijoje ir Nevadoje, o Arizonoje – ir ilgiau nei savaitę.
Nepaisant to, kai kurie JAV žiniasklaidos kanalai kartu su apklausas rengiančiomis agentūromis rezultatus gali pradėti skelbti dar nepasibaigus rinkimams. Jų prognozės apie galimą rinkimų laimėtoją remiasi iš balsavimo vietos išėjusių rinkėjų apklausomis ir tą pačią dieną telefonu atliktomis rinkėjų apklausomis.
Labiausiai tikėtina, kad Pensilvanija, Arizona ir Nevada dėl ilgo balsų skaičiavimo ir vėl vilkins rezultatų paskelbimą, tačiau šįkart prie jų gali prisidėti ir kitos valstijos, pavyzdžiui, „svyruojančios“, kuriose kiekvienas balsas gali būti ypač svarbus.
Maža to, rinkimų skaičiavimą šįkart gali apsunkinti ir patys rinkėjai. Rinkimų darbuotojai tikina neatmetantys tikimybės, kad kraštutinių pažiūrų rinkėjai gali bandyti kelti neramumus balsų skaičiavimo vietose, padegti balsadėžes ar kitaip trikdyti procesą, kuris tokiu atveju dar labiau užsitęstų. JAV dienraščio „The New York Times“ atlikta socialinio tinklo „Telegram“ analizė nustatė apie 50 kanalų, kuriuose maždaug 500 tūkst. asmenų planuoja kvestionuoti rinkimų rezultatus ir trikdyti balsavimo eigą. Pensilvanijoje dėl programinės įrangos klaidos vienoje apygardoje dviem valandomis pratęstas balsavimo laikas, o Džordžijoje pareigūnai tiria elektroniniu paštu siųstus grasinimus dėl sprogdinimo rinkimų dieną, panašius tyrimus tiria ir Federalinių tyrimų biuras keliose kitose valstijose.