Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


PORTUGALIJOS RINKIMAI
Rinkimai Portugalijoje: centristų mūšis radikalų fone
Matas Baltrukevičius
Scanpix
A. Costa.

Sekmadienį portugalai balsuos parlamento rinkimuose. Šalies politinė sistema palanki mažumos vyriausybėms – rinkimų nugalėtojai gauna teisę formuoti vyriausybę. Jiems neprivaloma turėti daugumą parlamente – savo viršenybę turi įrodyti opozicija. Ji turi galimybę surinkti 116 balsų (parlamente yra 230 vietų) ir atmesti vyriausybės programą, bet tokių krizių iškart po rinkimų dar nėra buvę.

Šį kartą socialistų (PS) mažumos vyriausybė visos ketverių metų kadencijos neišlaikė. Pirmalaikiai rinkimai Portugalijoje paskelbti po to, kai Kairės blokas (BE) ir Komunistų partija (PCP) svarstant 2022 metų biudžeto projektą vieningai su dešiniaisiais balsavo dėl jo atmetimo (biudžetas atmestas pirmą kartą po diktatūros žlugimo 1974 m). Apklausos rodo, kad socialistai turi geriausias galimybes laimėti rinkimus, bet socialdemokratais (PSD) pasivadinę dešinieji juos vejasi.

Rinkimų sistema yra proporcinė: 18 Portugalijos apygardų bei autonominiai Azorų ir Madeiros regionai renka skirtingą skaičių parlamentarų, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Balsuojama už kandidatų sąrašus. Nėra bendros nacionalinio lygmens kartelės patekimui į parlamentą, taikoma formulė yra palanki didesnėms partijoms. Šiemet tikimasi žemo rinkėjų aktyvumo – nors debatus tarp Antonio Costos ir opozicijos lyderio Rui Rio stebėjo trečdalis 10 milijonų gyventojų turinčios šalies gyventojų, bet net 60 proc. portugalų mano, kad išankstiniai rinkimai dabar yra blogas dalykas šaliai.

Socialistai sieks pratęsti dominavimą

Indų kilmės premjeras A. Costa šaliai vadovauja jau daugiau negu šešerius metus. Praėjusiuose rinkimuose Socialistų partija (PS) gavo 36 proc. ir užtikrintai juos laimėjo, nors iki daugumos aštuonių vietų ir pritrūko.

Artėjant rinkimams PS pranašumas prieš konkurentus tirpsta. Be to, šį kartą socialistams jau bus sunkiau formuoti net ir mažumos vyriausybę – BE ir PCP nebėra patikimi partneriai. Šios ilgametės socialistų mažumos vyriausybės rėmėjos balsavimą dėl biudžeto sužlugdė, nes A. Costa ignoravo jų norą didinti lėšas sveikatos apsaugai ir atšaukti darbo rinką liberalizuojančius įstatymus. Vargu ar partneriais bus kita didžioji šalies partija – socialdemokratai, nors kai kuriais svarbiais klausimais PS rasdavo paramą ir tarp jos narių.

Tad dabar premjeras pabrėžia, kad šalis turėtų pasitikėti ir suteikti socialistams tvirtą daugumą, bet šis scenarijus neatrodo labai realus. A. Costa apklausas ignoruoja ir teigia, kad šiemet pirmą kartą tiki, jog pasieks absoliučią daugumą. Jeigu nepavyks – neatmeta galimybės neieškoti nuolatinių partnerių, bet atskirais klausimais remtis skirtingomis partijomis.

Esminis rinkimų klausimas dabar yra sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir reforma bei ekonomikos atsigavimas po pandemijos. Socialistų ekonominė politika iki šiol buvo veiksminga – šalies ūkis augo, pirmą kartą demokratinės Portugalijos eroje 2020 m. buvo suplanuotas perteklinis biudžetas. Didžioji dalis šalies gyventojų pozityviai vertina ir COVID-19 krizės valdymą – pagal skiepijimo tempus Portugalija yra tarp pasaulio lyderių. Tačiau rinkas neramina tai, kad po rinkimų nauja vyriausybė vėl stokos stabilumo – ginčai dėl biudžeto, kai šalį pasiekė pandeminio ES ekonomikos gaivinimo fondo lėšos, nėra tai, ko reikia verslui.

Buvęs Lisabonos meras, 60-metis A. Costa premjeru tapo laimėjęs rinkimus 2015 m. Jis pasinaudojo tuo, kad dešinieji buvo nubausti už skausmingą taupymo politiką po ekonominės krizės. 2007–2015 m. A. Costa buvo Lisabonos meras, iki tol ėjo teisingumo, vidaus reikalų ir parlamento reikalų ministro pareigas, trumpai dirbo Europos parlamente. Jis yra Lisabonos „Benfica“ futbolo klubo fanas, mėgsta dėlioti mozaikas.

Apklausos PS žada kiek daugiau negu trečdalį balsų ir 99–113 vietų parlamente (dabar socialistai jų turi 108).

Socialdemokratai kovos, kad nepasiektų liūdno rekordo

Jeigu dešinieji Socialdemokratai (PSD) nelaimės šių rinkimų, o A. Costa pajėgs išsilaikyti visą ketverių metų kadenciją, PSD lauktų liūdnas rekordas – daugiau negu 10 metų nepertraukiamo darbo opozicijoje PSD dar niekada nepatyrė.

PSD daro viską, kad taip nenutiktų ir atsilikimas apklausose mažėja. Tačiau nuotaikos partijoje ne pačios šviesiausios – per paskutinius dvejus metus R. Rio net du kartus turėjo atlaikyti neeilinius pirmininko rinkimus.

PSD žada mažinti mokesčius verslui ir gyventojams (ypač tai pajustų uždirbantys daugiau negu 60 tūkst. eurų per metus). Taip pat planuojama mažinti šalies skolą, reformuoti švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, privatizuoti oro linijas, didinti ekonomikos konkurencingumą, laikinai mažinti pridėtinės vertės mokestį restoranams.

Socialdemokratai mėgina viena pagrindinių kampanijos temų paversti emigraciją. Per 2011–2021 m. šalis neteko 214 tūkst. gyventojų, per metus išvyksta apie 80 tūkst. portugalų, praradimus kompensuoja nekvalifikuotų darbininkų imigracija. R. Rio teigia, kad gyventojų skaičius vis labiau trauksis, nes jaunimas turi rinktis tarp „apgailėtinų“ algų (70 proc. jaunesnių negu 34 metų žmonių uždirba mažiau negu 1300 eurų) ir emigracijos. Beveik ketvirtadalis portugalų yra vyresni negu 65 metų.

Socialdemokratus tikėtis sėkmės įkvepia geras rezultatas rudenį vykusiuose savivaldos rinkimuose – ypač saldi pergalė iškovota Lisabonoje, kur buvęs Europos Komisijos narys Carlosas Moedas įveikė pareigas ėjusį merą Fernando Mediną (PS). Pergalės rinkimuose atveju, PSD neatmestų galimybės prašyti PS paramos vyriausybei. Tuo labiau, kad daug pasirinkimo nėra – tradiciniai partneriai Liaudies partija turėtų patirti fiasko, o kraštutinės dešinės partija „Užteks“ (CHEGA) nėra pageidaujamas partneris prie derybų. Galbūt alternatyva galėtų tapti Liberalų iniciatyva (IL).

Apklausos PSD žada 31–34 proc. balsų ir 81–100 vietų parlamente (dabar turi 79, 2019 m. gavo 27,8 proc. balsų).

Marga kairiųjų stovykla

Dvi didžiosios partijos yra ir bene labiausiai centristinės šalyje. Likusios pasidalinusios tarp radikalios kairės ir konservatyvios dešinės, nors kyla ir liberali alternatyva.

Kairės blokas (BE) buvo viena iš dviejų partijų, kurių perbėgimas į opozicijos stovyklą ir sukėlė krizę, atvedusią į pirmalaikius rinkimus. Daugeliu analitikų nuomone, toks posūkis nėra staigmena – didesnis netikėtumas yra tai, jog partijų bendradarbiavimas truko taip ilgai. BE nesėkmingai pasirodė rugsėjį vykusiuose savivaldos rinkimuose. Dabar partija bando kiek įmanoma labiau kratytis sąsajų su socialistų vyriausybe. Jų pozicijos stipriausios miestuose ir tarp mažumų – tai tipinė vakarietiška radikali kairės partija. 9,5 proc. balsų 2019 m. gavęs ir 19 vietų parlamente turintis Kairės blokas turėtų gauti 5–6 proc. balsų ir 5–12 vietų.

Dar silpnesnės yra kitos kairiosios politinės jėgos – Jungtinės demokratinės koalicijos (CDU), vienijančios komunistus (pastarieji šiame bloke dominuoja) ir žaliuosius, pozicijos. Komunistų lyderis Jeronimo de Sousa (vos penktasis partijos lyderis per 100 metų) kritikavo tiek pirmalaikius rinkimus, tiek A. Costos laikyseną derybose dėl biudžeto. Tačiau kainą kol kas moka būtent CDU – rudenį vykusiuose savivaldos rinkimuose jie pralaimėjo keliose savivaldybėse, kur dominavo dešimtmečius. CDU ideologija yra paremta marksizmu, nusistatymu prieš fašizmą, rasizmą, ksenofobiją ir kapitalizmą. Pagrindinis CDU prioritetas – geresnė sveikatos apsaugos sistemos kokybė. Daug dėmesio skiriama ir siekiui, kad aukštasis mokslas ir darželiai būtų nemokami, valstybė remtų mažus knygynus. Jie žada trumpinti darbo savaitę iki 35 valandų. CDU pozicijos stipriausios kaimuose ir industriniuose regionuose, ji įtakinga tarp profesinių sąjungų. Per rinkimus CDU turėtų gauti 4–5 proc. (prieš trejus metus gavo 6 proc. balsų ir 12 vietų) balsų, kurie turėtų konvertuotis į 4–10 vietų.

Partija „Žmonės. Gyvūnai. Gamta“ (PAN) tapo viena iš praėjusių parlamento rinkimų staigmenų, kai iškovojo 4 vietas. Dabar partija rinkėjams žada valstybines veterinarijos paslaugas, didesnį finansavimą šunų veislynams, propaguoja gyvūnų teisių apsaugą. Taip pat PAN rengia protestus, atkreipdami dėmesį į taršos problemą. Partija save laiko ne kairiąja ir ne dešiniąją, bet ekofeministine. PAN gali gauti 1–3 proc. balsų ir turėti iki 4 vietų parlamente.

Kylanti radikali dešinė

Prieš metus vykusiuose prezidento rinkimuose trečią vietą užėmė Andre Ventura. Tokia kraštutinės dešinės partijos „Užteks“ (CHEGA) partijos lyderio sėkmė nustebino šalį. Dabar CHEGA ir parlamento rinkimuose turėtų užimti trečiąją vietą. Tačiau partijos ambicijos didesnės negu tik geras pasirodymas rinkimuose. A. Ventura iškėlė pagrindinį tikslą – išstumti iš premjero posto A. Costą ir ragina PSD bendradarbiauti po rinkimų. Vienas iš A. Venturos taikinių – šalies romų bendruomenė. A. Ventura teigia, kad romai „priklausomi nuo pašalpų, nusikalstamumo ir smurto“. CHEGA lyderis praeityje buvo PSD narys ir jau tada garsėjo radikalumu. Tačiau dabar jis eina vis toliau – pavyzdžiui, pasisako už cheminę kastraciją pedofilams ir prievartautojams, siūlo grąžinti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę šalyje, kuri jos atsisakė pirmoji pasaulyje – dar 1884 m. Partijos kampanija labai aktyvi, o debatuose A. Venturai neblogai sekasi primesti kitiems kandidatams gynybinę strategiją – jie priverčiami komentuoti CHEGA pasiūlymus, o ne pateikti savuosius. Tikėtinas CHEGA rezultatas yra 6–8 proc. balsų ir 6–12 vietų parlamente, kai 2019 m. pavyko iškovoti tik vieną vietą.

Šiokia tokia atsvara CHEGA politinio spektro dešinėje gali būti Liberalų iniciatyva (IL). Partija prieš trejus metus iškovojo vos vieną vietą parlamente, bet dabar jos populiarumas auga. Partijos ideologija yra libertarinė. IL yra itin populiari tarp smulkių verslininkų, ypač didžiuosiuose šalies miestuose. Ji siektų drastiškai sumažinti valstybės aparatą, mažinti mokesčius, privatizuoti valstybinį sektorių, legalizuoti prostituciją. Tikėtinas rezultatas – 2–5 proc. balsų ir 3–7 vietos parlamente.

Šie rinkimai gali tapti Liaudies partijos (CDS-PP) pabaigos pradžia. Ilgą laiką ji buvo viena iš kelių stipriausių partijų, dar 2011 m. rinkimuose laimėjo 24 vietas. Prieš trejus metus partija gavo 4 proc. balsų ir penkias vietas, o šiemet turbūt laukia dar prastesnis rezultatas. Į „Forbes“ 2018-ųjų perspektyviausių Europos jaunimo lyderių sąrašą įtrauktas CDS-PP lyderis Francisco Rodrigues dos Santos dėl galimo fiasko iš anksto kaltina PSD nenorą sudaryti priešrinkiminę koaliciją. Partijos problema yra tiek vidiniai nesutarimai, tiek CHEGA ir IL iškilimas. Partijos atstovauja krikščionių demokratų liniją – priešinasi eutanazijai ir abortams, siektų kovoti su „gender ideologija“ mokyklose, mažintų mokesčius verslui ir gyventojams. Taip pat CDS-PP siekia didinti bausmes padegėjams, asmenimis, kurie priešinasi policijos pareigūnams ir griežčiau bausti už politikų įvykdytus nusikaltimus. Apklausos rodo, kad CDS-PP gaus vos apie procentą balsų ir turės iki dviejų vietų parlamente.

2022 01 29 06:45
Spausdinti