Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


SERBIJA
Rinkimai Serbijoje: smurto suvienyta opozicija mes iššūkį prezidento hegemonijai
Matas Baltrukevičius
Scanpix
A. Vučičius siekia ir toliau dominuot Serbijos politikoje.

Sekmadienį kartu Serbijos parlamento rinkimais valdžia bus renkama ir dalyje savivaldybių, iš kurių svarbiausi laukia Belgrade.

Nuo 2012 m. šalį valdo Serbijos pažangos partija (SNS) – laimėjo visus nuo tada vykusius parlamento ir prezidento rinkimus. Demokratijos padėtis šalyje prastėja – „V-Dem“ institutas šalį apibūdiną kaip „rinkiminę autokratiją“, „Freedom House“ klasifikuoja kaip dalinai laisvą valstybę. Pavasarį Serbijoje įvyko dvejos didelio atgarsio sulaukusios šaudynės. Šių įvykių fone kilo dideli protestai prieš dabartinę šalies valdžią, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Atsižvelgdamas į padėtį, prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus. Pastarąjį kartą parlamentą Serbija rinko 2022 m. pavasarį.

Iš viso renkama 250 parlamentarų, daugumai reikia 126 vietų. Visa šalis – viena rinkimų apygarda. Kad partija galėtų dalyvauti dalinantis mandatus, ji turi gauti 3 proc. balsų, barjeras negalioja tautinių mažumų partijoms. Apklausų kokybė šalyje kelia klausimų, jos rodo, kad daugiausiai balsų rinkimuose gauti turėtų valdantieji.

Pažangos partija sieks pratęsti dominavimą

Serbijos pažangos partija (SNS) įkurta 2008 m. ir pastarąjį dešimtmetį kartu su sąjungininkais visiškai dominuoja šalies politiniame gyvenime. Partija atsirado, kai A. Vučičius ir Tomislavas Nikoličius (prieš A. Vučičių ėjęs Serbijos prezidento pareigas) paliko kraštutinės dešinės Serbijos radikalų partiją ir įkūrė nuosaikesnę politinę jėgą.

Buvęs Serbijos autoritaro Slobodano Miloševičiaus bendražygis (buvo informacijos ministras jo vyriausybėje), prezidentas A. Vučičius formaliai parlamento rinkimuose jokio vaidmens nevaidina, bet labai stengiasi dėl SNS sėkmės. Dėl jo aktyvumo kampanijoje gali atrodyti, jog šalyje vyksta prezidento, o ne parlamento rinkimai. A. Vučičius ypač stengiasi pabrėžti, kad SNS valdymas lėmė darbo vietų kūrimą, gerėjančią transporto infrastruktūrą, investicijas šalyje ir per dešimtmetį padvigubėjusį BVP. Formaliai A. Vučičius nori normalizuoti santykius su Kosovu, bet asmenys, galimai susijęs su SNS, pavasarį nužudė policininką Šiaurės Kosove. Užsienio politikoje SNS siekia narystės ES, bet palaiko draugiškus santykius su Kinija ir Rusija. Pekinas tampa vienu iš kertinių investuotojų šalyje. Serbija nepalaiko sankcijų Kremliui ir yra kaltinama dėl pagalbos jas apeinant.

Po pavasarį įvykusių šaudynių (vienos jų vyko pradinėje mokykloje Belgrade, iš viso žuvo 19 žmonių) šiemet vyko masiniai protestai prieš SNS, prasidėjo ūkininkų ir paštininkų streikas. Demonstrantai labiau koncentravosi į žemesnio lygmens klausimus – dviejų ministrų ir saugumo tarnybos vadovo pasitraukimą, geresnes sąlygas ūkininkams, permainas žiniasklaidos reguliavime (šalyje prastėja žiniasklaidos padėtis), bet tai vis tiek tapo rimtu iššūkiu valdantiesiems. Vyriausybė iš dalies patenkino ūkininkų reikalavimus, du iš trijų pareigūnų neteko postų ir protestai bent kol kas nuslopo.

Kitas iššūkis yra infliacija, kurios metinis rodiklis dabar siekia 8 proc. Valdantieji reaguoja keldami pensijas ir prieš rinkimus skirdami vienkartines išmokas grynaisiais. Tačiau gyvenimo sąlygos skurdžiausiose šalies vietovėse negerėja.

SNS sulaukia aštrios kritikos dėl spaudimo biudžetinio sektoriaus darbuotojams ir valstybės tarnautojams jungtis į rinkimų kampaniją. Tyrimų, skaidrumo ir atsakomybės centro stebėtojai fiksuoja ir smurto prieš politinius aktyvistus atvejų. Fiksuotas įvykis, kai neaiškiomis aplinkybėmis sudeginta opozicinės Demokratų partijos nario žemės ūkio technika. Buvo paviešinta ir vieno opozicijos kandidato intymaus turinio vaizdo įrašas, įtariama, kad tai gali būti saugumo struktūrų darbas. Leidinio „Osservatorio Balcani e Caucaso Transeuropa“ žurnalistinis tyrimas parodė, kad SNS prieinami Serbijos piliečių asmens duomenys. Pasitelkdami skambučių centrus, partijos organai užtikrina, kad rinkėjams būtų vykdomi agitaciniai skambučiai.

Sąrašo lyderis rinkimuose – 49-erių gynybos ministras Milošas Vučevičius. Jis yra ir partijos pirmininkas, nors partiją kontroliuoja prezidentas. Kampanijos metu M. Vučevičius pabrėžia, kad šalis yra moderni ir išsivysčiusi, bet neturi prarasti savo kultūrinės savasties. Apklausos SNS ir sąjungininkams žada 38–44 proc. balsų, panašiai, tiek kiek sąrašas gavo pernai balandį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Susivienijusi opozicija kovos prieš smurtą

Prieš šiuos rinkimus opozicija susivienijo į bloką „Serbija prieš smurtą“ (SPN). Jam priklauso 15 skirtingų ideologijų proeuropietiškų partijų – kai kurios itin nedidelės ir neparlamentinės, o parlamentinės kartu sudėjus dabar turi 43 mandatus. Opoziciją susivienyti paskatino pavasario šaudynės ir po jų kilę protestai. SPN remia ir nemažai visuomeninių organizacijų bei nepartinių aktyvistų.

SPN kaltina valdančiuosius, kad pastarieji spaudžia ir papirkinėja rinkėjus, nesudaro lygių galimybių konkuruoti. Nors svarbiausi rinkimai yra parlamento, bet SPN daug vilčių deda į Belgrado mero rinkimus, kur tikisi įveikti SNS. Tai būtų svarbi simbolinė pergalė.

SPN savo tikslu laiko saugios, įtraukios ir demokratinės Serbijos kūrimą. Didžiausias dėmesys skiriamas saugumui ir smurto prevencijai. Taip pat koalicija kelia skaidrumo ir atskaitomybės problemas, žada kovoti su korupcija ir infliacija.

Į rinkimus SPN veda 43 metų parlamentaras, Žaliųjų ir kairiųjų fronto lyderis Radomiras Lazovičius. Pagal išsilavinimą R. Lazovičius yra dizaineris. Buvo aktyvus meno lauke, išgarsėjo kaip protestuotojų prieš aplinkai žalingas iniciatyvas lyderis. Apklausos SPN blokui žada daugiau negu ketvirtadalį balsų.

Prezidento sąjungininkai

Nuo pat SNS dominavimo pradžios, Serbijos socialistų partija (SPS) visada dirbdavo koalicijose. Geriausiai pasaulyje žinomas SPS praeities lyderis – diktatorius Slobodanas Miloševičius, teistas už karo nusikaltimus.

SPS žada, kad po rinkimų bendradarbiavimą su Serbijos pažangos partija tęs ir nemato galimybės dirbti su SPN. Partijos lyderis Ivica Dačičius po rinkimų norėtų užimti premjero postą. Jis teigia, kad politinė partija derina socializmą ir patriotizmą. SPS pasisako už didesnį ekonomikos reguliavimą, siekia narystės ES, bet teigia, kad ji neturi būtų pasiekta aukojant nacionalinius interesus. I. Dačičius sako, kad Serbija niekada nepripažins Kosovo. Apklausos žada, kad SPS gaus 8–10 proc., panašus rezultatas pasiektas ir pernai.

Dešinioji opozicija

Bloką Nacionalinis sambūris (NO) sudarė dvi kraštutinės dešinės parlamentinės partijos. NO derėjosi dėl prisijungimo prie SPN, bet galiausiai nutarė dalyvauti rinkimuose atskirai. NO sulaukia nemažos konservatyvių visuomeninių organizacijų paramos, juos remia pasisakantys prieš pandeminius ribojimus ir vakcinaciją. Blokas pabrėžia, kad yra „už šeimą ir nacionalinį suverenitetą“, prieš „Briuselio globalistinę transhumanistinę darbotvarkę“. Skirtingose apklausose NO populiarumas svyruoja tarp 5 ir 11 proc.

Bloką Nacionalinė demokratinė alternatyva (NADA) sudaro dvi konservatyvios partijos. Blokas nori sugrąžinti monarchiją ir vėl prisijungti Kosovą, prieštarauja tos pačios lyties asmenų partnerystei, nepritaria narystei ES. NADA gali gauti 4-5% balsų, panašiai kaip ir praėjusį pavasarį vykusiuose rinkimuose.

Praėjusiuose parlamento rinkimuose į vieną bloką buvo susijungę 11 opozicijos partijų. Daugelis jų dabar priklauso SPN. Tačiau daugiausiai mandatų iš opozicijos bloko tą kartą gavusi Liaudies partija rinkimuose dabar dalyvauja atskirai. Konservatyvi politinė jėga žada ginti Kosovą, rūpintis ekonomika ir nacionaliniu orumu. Ypač daug dėmesio skiriama senjorams, kultūros paveldo apsaugai ir šeimoms, žiniasklaidos laisvei. Apklausos partijai žada vos 1–3 proc. balsų ir jie rizikuoja nepatekti į parlamentą.

Valdantieji išlaikys pozicijas

Pavasarį vykusios šaudynės ir jų įkvėpti protestai suvienijo Serbijos opoziciją. Tačiau apklausų rezultatai rodo, kad SNS po rinkimų veikiausiai galės sudaryti naują koaliciją su socialistais. Jeigu mandatų truks, Serbijos pažangos partija rastų nemažai sąlyčio taškų su NADA ar NO. Tačiau jeigu SPN sugebės būti vieninga ir efektyvia opozicija, Serbijos pažangos partijai ši kadencija gali būti sunkiausia nuo pat dominavimo pradžios.

Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos departamento direktorius

2023 12 16 12:00
Spausdinti