UnsplashDešimtmetį Slovėnijos prezidento pareigas ėjęs 58-erių socialdemokratas Borutas Pahoras turės įpėdinį – sekmadienį slovėnai išrinks naują šalies lyderį.
Slovėnija yra parlamentinė respublika, tad prezidento įgauliojimai nėra dideli. Pagal šalies Konstituciją, prezidentas yra laikomas vyriausiuoju ginkluotojų pajėgų vadu, tačiau visi kiti įgaliojimai tėra ceremoniniai. Visgi, prezidentas turi įtaką kaip moralinis autoritetas.
Šį kartą laukiama įtemptos kovos – apklausų rezultatai prieštaringi, o daugelis kandidatų neišvengė skandalų.
Dešiniųjų revanšas
Iki šios vasaros daugiau negu dvejus metus premjero pareigas ėjo Slovėnijos demokratų partijos (SDS) lyderis Janezas Janša. Jis pagarsėjo tuo, kad paskubėjo Donaldą Trumpą pasveikinti su perrinkimu po 2020 m. JAV prezidento rinkimų. Konservatyvi partija pavasarį vykusiuose parlamento rinkimuose užėmė antrą vietą ir liko opozicijoje, o į prezidento rinkimus žiūri kaip į savotišką revanšą, nes turi neblogas galimybes laimėti.
46-erių Anže Logaras J. Janšos ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras. Beje, prieš 15 metų A. Logaras iš Valdo Adamkaus rankų gavo Žūvančių gelbėjimo kryžių – Vengrijoje iš ežero ištraukė skęstantį verslininką Mantvydą Juozapavičių.
A. Logaro pergalei gali sukliudyti faktas, kad jis siejamas su nevienareikšmiškai vertinama SDS vyriausybe. Jis – kylanti partijos žvaigždė ir galimas naujas lyderis (tokiu atveju, jeigu taps prezidentu, narystę SDS privalės sustabdyti).
Diplomuotas ekonomistas A. Logaras po studijų baigimo pradėjo dirbti banke. Anksti savo karjerą susiejo su SDS – teko dirbti ir Europos parlamento nario patarėju. 2006 m. pradėjo dirbti J. Janšos vyriausybės administracijoje, liko savo pareigose ir tada, kai demokratus pakeitė dabartinio prezidento B. Pahoro vyriausybė. 2013 m. perėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, po metų pirmą kartą išrinktas į parlamentą.
Apklausų rezultatai A. Logarui žada 21-31% balsų, to pergalei pirmame ture turėtų užtekti.
Ar prezidente pirmą kartą taps moteris?
Dvi Slovėnijos neparlamentinės partijos – Piratų partija ir „Jaunimo partija Europos žalieji“ remia nepriklausomos kandidatės, teisininkės, šalies Raudonojo Kryžiaus organizacijos prezidentės 54-erių Natašos Pirc Musar kandidatūrą. Moteris yra viena iš šių rinkimų favoričių ir gali tapti pirmąja šalies istorijoje moterimi, užimsiančia šias pareigas. Savo karjerą ji pradėjo kaip žurnalistė ir TV laidų vedėja.
Pristatydama savo kandidatūrą, teisininkė pabrėžė, kad niekada nepriklausė politinėms partijoms, o paskutinius 25 savo gyvenimo metus kovojo už žmogaus teises ir įstatymų viršenybę. Tarp pagrindinių teisininkės klientų – turtingas Liublianos elitas ir net Melania Trump.
Savo prioritetais N. Pirc Musar laiko pensijų ir sveikatos sistemos reformas, saugumą ir siekį, kad Slovėnija taptų klimato požiūriu neutrali. Kandidatei gali pakenkti tai, jog buvo paviešinti duomenys, kad jos sutuoktinis (ir didžiausias kampanijos donoras) naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis. Tarp žymiausių poros nuosavybių – sodyba „Ruska Dača“. Turizmui vystymui iš valstybinių institucijų sutuoktiniai yra gavę daugiau negu 195 000 eurų paramos. Kairiųjų kandidatas Milanas Brglezas debatų metu teigė, kad N. Pirc Musar išvengia mokesčių, nes bazinis jos algos dydis nedidelis. Apklausos žada, kad politikė gaus apie penktadalį balsų.
Socialdemokratui kiša koją šachmatai
Socialdemokratai į prezidentus kelia Europos parlamento narį, buvusį Slovėnijos parlamento pirmininką 55-erių M. Brglezą. Svarbiu faktoriumi politiko kampanijoje gali tapti tai, kad jį paremti nusprendė valdančioji partija Laisvės judėjimas. Socialdemokratai yra mažieji Laisvės judėjimo koalicijos partneriai. Dėl šios paramos M. Brglezas atsisakė visų savo turimų postų partijoje.
Pristatydamas savo kandidatūrą, politikas žadėjo tarnauti žmonėms ir vienyti šalį. Prieš rinkimus viena nemaloniausių istorijų nutiko tada, kai ėmė sklisti informacija, jog Slovėnijos šachmatų federacija kuriai vadovauja M. Brglezas gavo paramą iš šalies geležinkelių bendrovės. Galimai mainais buvo sutarta, kad politikas vadovaus federacijai. Ši istorija meta šešėlį ypač dėl to, kad M. Brglezas šalyje laikomas moraliniu autoritetu.
Iki 2014 m. politikoje nedalyvavęs akademikas specializavosi tarptautinių santykių srityje. Apklausų rezultatai prieštaringi – žada 10-18% balsų.
Kandidatų margumynas
Rinkimuose dalyvauja dar keturi kandidatai. Tik šiemet įkurta žaliųjų partija „Vesna“ remia nepriklausomą kandidatą, 48-erių Vladimirą Prebiličių. Jis yra akademikas, gynybos studijų ekspertas (ypač domisi Antruoju pasauliniu karu), nedidelio miesto Pietų Slovėnijoje meras. Didelių ambicijų politikas nepuoselėja – sieks būti ir perrinktas meru, būtent dėl sėkmingo darbo šiame poste išgarsėjo šalyje. Melomanas ir vyno žinovas prezidentu netaps – skirtingos apklausos žada nuo 3 iki 10% balsų.
Opozicinė partija „Naujoji Slovėnija – krikščionys demokratai“ kandidatu iškėlė buvusį darbo ministrą, 43-ejų Janezą Ciglerį Kraljį. Kandidatas pabrėžia pasisakantis už šeimos ir tautines vertybes, pasisako prieš „LGBT ideologiją“. Nors jis nepritaria abortams, bet nežada siekti jų uždraudimo. Savo kampanijoje J. C. Kraljis taip pat skiria daug dėmesio brangstančiai energijai. Apklausos jam žada 3-6% balsų.
Valdančiajai daugumai priklausanti Kairės partija kandidatu iškėlė 33 metų parlamentarą Mihą Kordišą. Kandidatas buvo ypač ryškus debatuose – išsiskyrė tuo, kad aršiai užsipuolė visus tris rinkimų favoritus. Save pristato kaip socialinio verslo pavyzdį, nors žiniasklaida išsiaiškino, jog jis savo daržovių ūkyje remiasi savanorių, o ne darbuotojų pagalba. Iki tol kampanijoje jis save pateikdavo kaip pavyzdį, jog galima sukurti darbo vietas ilgalaikiams bedarbiams, daug dėmesio skiria klimato kaitai. Apklausos žada 2-5% balsų.
Neparlamentinė partija „Resni.ca“, sukurta kovai prieš pandemijos ribojimus ir vakcinaciją, kandidate iškėlė 52-ejų ginekologę Sabiną Senčar. Apklausos jai žada 3-6% balsų – infliacijos ir augančių energijos kainų kontekste, S. Senčar tampa vis sunkiau pritraukti visuomenės dėmesį.
Trijų žirgų lenktynės
Ko laukti po pirmojo turo, šį kartą prognozuoti sunku. Sociologinių apklausų rezultatai labai prieštaringi, kone visi kandidatai įsipainiojo į didesnius ar mažesnius skandalus. Net ir tvirčiausiai besijaučiantis A. Logaras negali būti visiškai tikras dėl patekimo į antrąjį turą, nors veikiausiai pirmąjį turą ir turėtų laimėti. Rinkimai taps ir referendumu dėl vyriausybės darbo. A. Logaras siejamas su J. Janšos vyriausybę, M. Brglezas – su dabartine, o dviejų buvusių prezidentų palaikoma N. Pirc Musar stengiasi palaikyti politinės autsaiderės įspūdį. Tad laukia sunkiai nuspėjama kova be aiškaus favorito.
M. Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausiasis tyrėjas
