Scanpix„Mano pirmasis argumentas, jei Rusijos armija bus sutriuškinta ir Ukraina atsiims Krymą, Rusijoje kils suirutė, kuri padidins įtampą ir poreikį nušalinti Vladimirą Putiną nuo valdžios, nes silovikai ir kitos Kremliaus grupuotės nenorės prarasti valdžios, todėl kilus nepasitenkinimui imsis perversmo“, – pristatydamas ataskaitą „Will Russia Survive Until 2084?“ („Ar Rusija išgyvens iki 2084?“) teigė Philipas Wasielewskis, JAV užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) vyresnysis bendradarbis.
Net perversmo sėkmės atveju kils klausimas, kas pakeis V. Putiną, todėl gali įsižiebti grupuočių tarpusavio kovos. „Šiandien Rusijoje gausu ginkluotų grupuočių: armija, Rosgvardija, specialiosios pajėgos, FSB, policija, prie to dar turėtume pridėti „Wagner“, čečėnus. O jeigu siekis nušalinti V. Putiną sukels platesnę kovą, kai kiekviena grupuotė kovos su kita dėl valdžios?“ – kalbėjo ekspertas.
Kartu jis pridūrė, kad nėra garantijų, jog V. Putino nuvertimas bus įgyvendintas geriau nei dabartinė Rusijos agresija prieš Ukrainą, o tada matysime V. Putinui lojalių pajėgų ir kitų grupuočių kovą, t. y. abiem atvejais kiltų pilietinis karas: „Istorija mums rodo, kad pralaimėjimas kare veda į revoliuciją ar vadovybės pakeitimą Rusijoje, ir nematau jokios priežasties, kodėl šis karas turėtų būti išimtis.“
Jis teisus. Subyrėjus carinės Rusijos armijai per Pirmąjį pasaulinį karą, šalį apėmė pilietinis karas. Stereotipiškai teigiama, kad ten kovojo bolševikai su baltagvardiečiais, tačiau iš tiesų veikė gausybė įvairių grupuočių ir armijų: nuo nepriklausomybės siekiančių lietuvių, latvių, estų, suomių iki eserų, Nestoro Machno anarchistų, žaliaarmiečių, Sibiro ar Kubanės kazokų ir t. t. Tuo metu iškilo ir gausybė keistų veikėjų-vadų – jau minėtas N. Machno ar iš Baltijos vokiečių kilęs „kruvinasis baronas“ Romanas von Ungernas-Sternbergas, kurio žiaurumas tapo legenda.
