Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


REPORTAŽAS IŠ UKRAINOS
Rusenant seno konflikto žaizdoms, Rytų Ukraina pasitinka naujo karo grėsmę
BNS
BNS foto
Liudmila Kovaliova savo namo kieme.

Pensininkė Liudmila Kovaliova tarp keliasdešimties apleistų namų Zolotės mieste Rytų Ukrainoje gyvena praktiškai viena – absoliuti dauguma jos kaimynų pabėgo nuo karo.

Aprimusį konfliktą tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų jai primena kartais pasigirstantys šūviai ir kaimynų namų sienose žiojinčios sprogmenų paliktos skylės.

Po aštuonerius metus tebesitęsiančios įtampos L. Kovaliovai nebaisi ir naujo karo Ukrainoje grėsmė.

„Čia bombardavo, o aš gulėjau kieme. Taip ir vyksta – išgyveni dieną, ir ačiū Dievui“, – sakė 72-erių moteris.

„Aštuonerius metus kiekvieną dieną gyvenau su mintimi, kaip išgyventi iki kitos dienos“, – teigė ji.

„Vyras turi saugoti savo namus“

Aplink anglies šachtą pastatyta Zolotė buvo ukrainiečių ir separatistų susirėmimų taškas nuo pat 2014 metų, kai rytinėje šalies dalyje kilo konfliktas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Dabar šis maždaug 14 tūkst. gyventojų miestas yra padalintas į penkias dalis. Keturias valdo ukrainiečiai, penktąją – separatistai.

Per kelerius namus nuo L. Kovaliovos sklypo rūksta kaminas. Pasak moters, čia gyvena vienintelė kaimynė.

Tačiau šioje gatvėje jos nėra vienos.

Kitoje gatvės pusėje už keliasdešimties metrų užsiveda dyzelinis variklis – išvažiuoti iš namo baltu mikroautobusu ruošiasi trys čia laikiną pastogę radę ukrainiečiai kariai.

„Kariaujame aštuonerius metus. Kaip turėtume jaustis?“ – sakė vyriausias iš jų, paklaustas apie galimą Rusijos invaziją.

„Kam nors reikia tai daryti. Vyras turi saugoti savo namus“, – pareiškė jis, išmesdamas surūkytą cigaretę porą metrų į orą – tiesiai ant apsnigto ūkinio namo stogo.

Už šio namo driekiasi laukas, kurį dalina konflikto puses skirianti vadinamoji kontaktinė linija.

„50 ant 50“

Keliolika tūkstančių gyvybių nusinešusio karo Rytų Ukrainoje baisybes pasaulį primiršti privertė laikas, o diskusijos apie naują karą nukreipė dėmesį nuo temos apie tebesitęsiantį konfliktą.

„50 ant 50“, – kelis kartus skambinantiems draugams atsakė su BNS kalbėjęs ukrainiečių žvalgybos karys, klausiamas, ar šaliai teks vėl kariauti.

Spėlioti priverstas ne tik jis, bet ir galingiausių pasaulio valstybių tarnybos.

Rusija pernai prie Ukrainos sienų sutelkė apie 130 tūkst. karių, taip pakurstydama nerimą dėl įsiveržimo.

Maskva pateikė reikalavimus Vakarams niekada nepriimti Ukrainos į NATO, baimindamasi bloko artėjimo prie šalies sienų.

JAV ir NATO atsakymai į jos reikalavimus, panašu, Rusijai netiko, tad dabar su nerimu laukiama kitų Kremliaus žingsnių.

Kai kurie Ukrainoje laukimu aiškina ir pastaruoju metu sumažėjusį paliaubų pažeidimų skaičių Rytų Ukrainoje.

„Toks jausmas, kad visi laukia, kas čia dabar bus“, – sakė minėtas ukrainietis iš karinės žvalgybos, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Tiek įtampos, tiek nežinomybės ore. Tiek nebuvo net 2014-aisiais“, – pridūrė jis.

Kokios Rusijos galimybės?

Neapibrėžtumas kursto spėliones ir dėl to, kiek plačiai žiebti naują konfliktą norėtų pati Rusija ir kiek ji pajėgi iš tikrųjų nuveikti Ukrainoje.

Pasak „Pivnich“ („Šiaurės“) specialiosios paskirties pajėgų vado pavaduotojo Jaroslavo Pitsuno, prie Ukrainos sienos sutelktų Rusijos pajėgų nepakaktų plataus masto invazijai.

„Nematome, kad jų valdymo ir kontrolės ir logistikos grandinės būtų tam pasiruošusios“, – sakė karininkas.

Vis dėlto jis tvirtino, kad Rusijos pajėgos kuria galimybes „politiškai šantažuoti“ Ukrainą ir daryti spaudimą politiniam ir ekonominiam šalies gyvenimui.

Ukraina tvirtina esanti geriau pasiruošusi nei 2014 metais, kai turėjo vos 5 tūkst. visiškai parengtų karių.

Anot Kijevo, dabar šalies kariuomenę sudaro 250 tūkst. profesionalių karių ir šimtai tūkstančių rezervistų. Be to, plataus masto konfliktui su Rusija rengiamasi, todėl jis nebūtų netikėtas, skirtingai nei 2014 metais.

Nepaisant pagerėjusio karių aprūpinimo, kariauti visaapimančiam karui Ukrainai trūksta modernios ginkluotės, pavyzdžiui, aviacijos ar priešraketinių ginklų.

Daliai nebesvarbu, kas laimės

Rusenantis konfliktas Donecko ir Luhansko srityse jau seniai tapo žmonių kasdienybės dalimi. Jie priprato prie patikros punktų, nuolat gyvenvietėse matomų karių bei gatvėmis pravažiuojančių Jungtinių Tautų ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos visureigių.

Rytų Ukrainos gyventojai turi dvejonių ne tik dėl Rusijos grėsmės ar dėl to, kurią konflikto pusę pasirinkti. Daliai jų apskritai nerūpi, kas laimės – svarbu, kad šalies teritorijos vėl būtų suvienytos.

„Ukraina turi būti vieninga, mes turime būti kartu. Galbūt kam nors patinka, kad esame atskirti, tačiau mes to nenorime“, – sakė 56-erių Natalija Usinova, dirbanti maisto prekių parduotuvėje per kelis kilometrus nuo kontaktinės linijos nutolusioje Hirskėje.

Ji įsitikinusi, kad naujas karas Ukrainoje – politikų pučiama migla.

„Mums buvo baisu 2014 metais, bet dabar – nebe. Žinome, kad karo nebus“, – teigė moteris.

„Tai sukurta dirbtinai tam, kad žmonės būtų suklaidinti, kad jie negalvotų apie tikras problemas kaip maži atlyginimai ar didelės kainos“, – pridūrė ji.

45-erių Eduardas Kirilovas tvirtino esąs pasiruošęs bėgti, jeigu Ukrainoje vėl kils karas – tą padarė ir prieš kelerius metus, sprukdamas iš separatistų kontroliuojamų teritorijų.

„Man nepatiko jų valdžia, visi ten kvailiai, – teigė jis. – Patys blogiausi žmonės, likę ten gyventi, pradėjo valdyti.“

Hirskės gyventojas abejojo, ar Ukraina kada nors vėl bus vieninga.

„Kažkas galėtų nutikti tik pasikeitus kartoms. Kita pusė dabar to tiesiog nenori, juos užzombino Rusijos žiniasklaida“, – kalbėjo E. Kirilovas.

„Buvau ten prieš metus. Atvykau į savo miestą ir jo nepažinau. Žmonės vaikšto nuleistomis galvomis – dar blogiau nei sovietmečiu“, – tvirtino jis.

„Savo jau nugyvenau“

Jau kurį laiką nusistovėjus Ukrainos ir separatistų kontroliuojamoms teritorijoms, karas čia vyksta ir dėl jų gyventojų širdžių bei protų.

Donecko ir Luhansko sričių vadovai džiaugiasi investicijomis į kelius, vandentiekį, geležinkelius, baseiną ar naujus namus pastogės dėl karo netekusiems gyventojams.

Pavyzdžiui, Luhansko srityje per pastaruosius dvejus metus į regiono infrastruktūrą investuota apie 11 mlrd. Ukrainos grivinų arba 350 mln. eurų.

Gerą gyvenimą kitoje kontaktinės linijos pusėje vietiniams žada ir Rusija, ji teigia iki 2024-ųjų čia išleisianti daugiau kaip 10 mlrd. eurų.

Ukrainos pusėje netoli skiriamosios linijos kirtimo punktų gyventojams iš separatistų kontroliuojamų teritorijų ukrainiečiai duoda trūkstamų vaistų, čia taip pat veikia testavimo, skiepijimo nuo koronaviruso punktai.

Tačiau žmonių judėjimas tarp teritorijų smarkiai mažėjo pastaraisiais metais. Separatistų vadovybė tą argumentuoja koronaviruso pandemija, tačiau ukrainiečių pareigūnų manymu, užimtų teritorijų gyventojams kuriamas „informacinis burbulas“.

„Jie nenori, kad žmonės, o ypač jaunimas, kirstų punktus ir pamatytų, jog gyvenimas čia yra geresnis nei okupuotose teritorijose“, – sakė Luhansko srities valstybinės administracijos vadovo pavaduotojas Oleksejus Smirnovas.

„Matome didžiulį skirtumą tarp šių teritorijų vystymosi“, – teigė tokios pačios administracijos Donecko srityje vadovas Pavlo Kirilenka.

Kijevo duomenimis, dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš separatistų kontroliuojamų teritorijų į valdomas Ukrainos.

Vis dėlto gyventojų skaičius Ukrainos kontroliuojamuose regionuose mažėjo, jiems traukiantis į šalies vakarus arba išvykstant į užsienį.

Zolotėje gyvenanti L. Kovaliova sako, kad nebeišvažiuos, net jeigu vėl kiltų karas.

„Aš savo jau nugyvenau. Mano amžius jau toks, kad nebebijau“, – tvirtino ji.

BNS žurnalisto kelionę į Ukrainą apmokėjo Ukrainos spaudos akademija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 31 11:38
Spausdinti