ScanpixAtrodo, kad Rusija naudoja žinomą hibridinio karo taktiką, siekdama dirbtinai sukelti migrantų krizę Suomijos pasienyje, antradienį pareiškė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Lapkričio 18 d. suomių valdžia uždarė keturis pasienio kontrolės punktus Suomijos pietrytiniame pasienyje su Rusija. Toks žingsnis žengtas po to, kai Suomijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo šio rugsėjo prie sienos iš Rusijos atvyko apie 300 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos.
Suomijos šiaurės rytiniame pasienyje su Rusija šiuo metu veikia keturi kontrolės punktai, o prieglobsčio prašytojai priimami tik dviejuose. Nors sienos perėjimo punktai pietryčių Suomijoje buvo uždaryti, toliau į šiaurę esančiuose pasienio kontrolės punktuose buvo pranešta apie naujus atvykėlius.
ISW teigė, kad Rusijos hibridinio karo taktika Rusijos ir Suomijos pasienyje yra panaši į Rusijos ir Baltarusijos sukurtą migrantų krizę, prieš dvejus metus kilusią prie Baltarusijos sienų su Europos Sąjungos šalimis Lenkija, Lietuva bei Latvija, ir greičiausiai ja panašiai siekiama destabilizuoti NATO.
Institutas anksčiau skelbtame vertinime teigė, kad Kremlius sudarė sąlygas, o galbūt tiesiogiai kontroliavo Baltarusijos dirbtinį migrantų krizės sukūrimą pasienyje su ES šalimis 2021 m., kai Baltarusijos saugumo darbuotojai padėjo tūkstančiams migrantų iš Vidurio Rytų kirsti sieną.
Praėjusią savaitę Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad Rusijos pasieniečiai lydi arba gabena migrantus prie Suomijos sienos, o keliomis dienomis vėliau suomių vyriausybė pareiškė, kad yra požymių, jog užsienio pareigūnai ar kiti veikėjai atliko tam tikrą vaidmenį padėdami žmonėms nelegaliai kirsti sieną.
Sekmadienį „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) pranešė, kad Jouko Kinnunenas, Suomijos Vartiuso kontrolės punkto, kuris šiuo metu lieka atviras, viršininkas, teigė, kad Rusijos pasieniečiai stumia migrantus į Suomijos užkardos pusę, o paskui už jų uždaro Rusijos sienos užtvaras.
„Mažai tikėtina, kad šie migrantai savo noru ir toliau liktų Suomijos pasienyje esant minusinei temperatūrai po to, kai Suomijos pasienio tarnybos neleido jiems įvažiuoti į Suomiją, todėl galima daryti prielaidą, kad Rusija greičiausiai yra kaip nors susijusi su šia situacija“, – sakė ISW.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Markku Hassinenas sakė, kad migrantų antplūdis „kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui (...), apsunkina valdžios institucijų veiklą rytinėje pasienio zonoje“.
Helsinkio teigimu, Rusija ir anksčiau, po to, kai 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, leisdavo kirsti sieną žmonėms be tinkamų kelionės dokumentų, daugiausia rusams ir ukrainiečiams.
Kremlius atmeta Suomijos kaltinimus dėl Rusijos dalyvavimo kuriant dirbtinį migrantų antplūdį. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusią savaitę atsakė į pranešimą, kad Helsinkis svarsto uždaryti keturis kontrolės punktus, ir pareiškė, kad Suomija pasirinko konfrontacijos kelią. D. Peskovas tai pavadino didele klaida.
Pirmadienį D. Peskovas taip pat pareiškė, kad labai apgailestauja dėl galimo Suomijos sprendimo uždaryti visą sieną, ir teigė, kad Helsinkio neva rusofobiška pozicija praeityje pakenkė Suomijos ir Rusijos santykiams.
P. Orpo pirmadienį pareiškė, kad šaliai gali tekti imtis tolesnių veiksmų pasienyje su Rusija, neatmesdamas galimybės, kad bus uždaryta daugiau pasienio punktų palei 1340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sieną.
„Situacija pasistūmėjo bloga linkme, – Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE citavo ministrą pirmininką, kuris lankėsi Vartiuso sienos perėjoje Suomijos rytuose. – Jei nebus jokių pokyčių, imsimės daugiau priemonių, ir, jei reikės, greitai. Žinia yra aiški – mes nesutinkame su tokiu elgesiu.“
Abiejų šalių santykiai pasidarė įtempti nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios.
Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir balandį įstojo į NATO.
Maskva įspėjo, kad imsis neįvardytų atsakomųjų priemonių prieš Suomijos prisijungimą prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
5,5 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Europos šalyje pasienio ruože statoma 200 km ilgio tvora, kuri turi būti pabaigta iki 2026 m.
