ScanpixPrezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvaus karinis laivynas ir netoli Ukrainos dislokuoti kariai, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Per pratybas bus imamasi priemonių, skirtų nestrateginiams branduoliniams ginklams parengti ir panaudojimui praktikuoti“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Vėliau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad tai – atsakas į „precedento neturinčius“ iš Europos sklindančius pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainos teritoriją.
„Akivaizdu, kad kalbame apie E. Macrono ir Didžiosios Britanijos atstovų pareiškimus, – žurnalistų paklaustas, kas paskatino pratybas, atsakė D. Peskovas ir pridūrė: – Tai visiškai naujas įtampos didinimo ciklas. Tai neturi precedento ir reikalauja ypatingų priemonių.“
Kaip teigiama „Financial Times“, Kremlius taip pat leido suprasti, kad pyksta ant JAV Senato, kuris praėjusį mėnesį priėmė ilgai atidėliotą 61 mlrd. dolerių pagalbos Kyjivui paketą, taip pat ant Jungtinės Karalystės, kurios vyriausiasis diplomatas lordas Deividas Cameronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina gali panaudoti Didžiosios Britanijos tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis šias pratybas įvardijo kaip hibridinę veiklą, kuria siekiama sukelti sumaištį. „Aš tai pavadinčiau tiesiog hibridiniais veiksmais, hibridine veikla, po kuriomis slypi politiniai ketinimai, siekiant paveikti tam tikras politines diskusijas, politinius sprendimus, sukelti sumaištį. Ir jeigu ta situacija rimtės, jeigu tokių žinučių iš Minsko ir iš Maskvos daugės, mes turėsime daugiau kalbėtis su sąjungininkais, nes tai nėra įprasti istoriniai laikai“, – apibendrino ministras.
Kinija gali deeskaluoti padėti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį išreiškė įsitikinimą, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sumažins įtampą dėl Rusijos branduolinių grasinimų.
„Prezidentas Xi vaidina svarbų vaidmenį deeskaluojant Rusijos neatsakingus branduolinius grasinimus“, – sakė ji po Paryžiuje įvykusių derybų su Xi Jinpingu ir Prancūzijos prezidentu E. Macronu.
„Esu įsitikinusi, kad prezidentas Xi ir toliau tai darys esant Rusijos tęsiamų branduolinių grasinimų fonui“, – pridūrė ji.
U. von der Leyen kalbėjo kelios valandos po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas įsakė surengti branduolinių ginklų pratybas dalyvaujant netoli Ukrainos dislokuotiems kariams.
Prancūzija yra pirmoji Xi Jinpingo kelionės po Europą stotelė. Vėliau šią savaitę Kinijos prezidentas lankysis Serbijoje ir Vengrijoje.
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas nurodė, kad Paryžius tikisi, jog šios derybos padės įtikinti Pekiną pasinaudoti savo įtaka ir paraginti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje. Tuo tarpu V. Putinas vėliau šį mėnesį lankysis Kinijoje.
V. Putinas: branduolinio karo pavojus yra "realus"
Pradėjęs karą Ukrainoje, V. Putinas sugriežtino branduolinę retoriką, vasarį kreipdamasis į tautą perspėjo, kad branduolinio karo pavojus yra „realus“.
Nestrateginiai branduoliniai ginklai, taip pat žinomi kaip taktiniai branduoliniai ginklai, gali būti panaudoti mūšio lauke, juos gali nešti raketos.
Ministerija nurodė, kad pratybos vyks „artimiausiu metu“ ir jų tikslas – garantuoti Rusijos teritorinį vientisumą „kai kurių Vakarų pareigūnų grasinimų akivaizdoje“.
Pratybose dalyvaus aviacijos ir jūrų pajėgos, taip pat Pietų karinės apygardos, kuri ribojasi su Ukraina ir apima okupuotas Ukrainos teritorijas, kariai.
Kremliaus branduolinė retorika vykstant karui Ukrainoje kelia vis didesnį nerimą Vakarų pareigūnams, V. Putinas dažnai remiasi Rusijos branduoline doktrina.
