Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 17 d.


RUSIJA
Rusija pradėjo pirmąją misiją į Mėnulį per beveik 50 metų
BNS
Scanpix
Į Mėnulį paleistas erdvėlaivis „Luna-25“.

Raketa su Mėnulyje nusileidžiančiu aparatu penktadienį išskrido į pirmąją per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį, siekdama nusileisti Žemės palydove anksčiau už Indijos erdvėlaivį.

Iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio kosmodromo į Mėnulį paleistas erdvėlaivis „Luna-25“ pradėjo pirmąją Maskvos misiją į Mėnulį nuo 1976 metų.

Tikimasi, kad Rusijos aparatas Mėnulį pasieks rugpjūčio 23 dieną, tai yra maždaug tada, kaip ir liepos 14-ąją paleistas Indijos aparatas. Rusijos erdvėlaivis priartės prie Mėnulio per maždaug pusšeštos dienos, po to nuo trijų iki septynių dienų skries maždaug 100 kilometrų orbita ir tik tada leisis ant Mėnulio paviršiaus.

Tik trims šalims yra pavykę sėkmingai nusileisti Mėnulyje: tuometinei Sovietų Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai. Indija ir Rusija siekia pirmosios išsilaipinti Mėnulio pietiniame ašigalyje.

Rusų kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigė norinti įrodyti, kad Rusija „yra valstybė, galinti nugabenti krovinį į Mėnulį“ ir „užtikrinti Rusijai garantuotą prieigą prie Mėnulio paviršiaus“.

„Mėnulio tyrimas nėra tikslas, – sakė populiarus Rusijos kosmoso analitikas Vitalijus Jegorovas. – Tikslas yra politinė konkurencija tarp dviejų supervalstybių – Kinijos ir JAV – ir daugelio kitų šalių, kurios taip pat nori pretenduoti į kosmosos supervalstybės titulą.“

Kai praėjusiais metais Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.

Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą įvestos sankcijos apsunkina jos galimybes naudotis Vakarų technologijomis, o tai turi įtakos jos kosmoso programai. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna-25“ skraidins nedidelį mėnuleigį, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta siekiant sumažinti aparato svorį ir padidinti patikimumą, teigia analitikai.

„Užsienio elektronika yra lengvesnė, o vietinė sunkesnė, – sakė V. Jegorovas. – Mokslininkams gali tekti tirti Mėnulio vandenį, o „Roskosmos“ pagrindinė užduotis yra tiesiog nusileisti Mėnulyje – susigrąžinti prarastą sovietinę patirtį ir išmokti, kaip atlikti šią užduotį naujoje eroje.“

„Luna-25“ sklandžiai startavo iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio „Vostočny“ kosmodromo, rodo „Roskosmos“ vaizdo įrašas.

Šis kosmodromas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstamas projektas, kuriuo siekiama paversti Rusiją kosmoso supervalstybe ir perkelti rusiškų raketų paleidimus iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Ankstesnis Indijos bandymas 2019 metais nusileisti Mėnulio pietiniame ašigalyje baigėsi, kai nusileidimo aparatas sudužo į Mėnulio paviršių.

Mėnulio pietų ašigalis ypač domina mokslininkus, kurie mano, kad nuolat šešėlyje esančiuose poliariniuose krateriuose gali būti vandens. Uolienose esantį užšalusį vandenį būsimieji tyrinėtojai galėtų paversti oru ir raketų kuru.

„Mėnulis iš esmės yra nepaliestas, o visa jo istorija užrašyta ant jo veido, – teigė Edas Bloomeris, Jungtinės Karalystės Grinvičo karališkosios observatorijos astronomas. – Jis yra nepažeistas ir nepanašus į nieką, ko yra Žemėje. Tai yra jo paties laboratorija.“

„Luna-25“ turi paimti Mėnulio uolienų ir dulkių mėginių. Šie mėginiai yra labai svarbūs norint suprasti Mėnulio aplinką prieš statant ten bet kokią bazę, „nes priešingu atveju statytume objektus ir po pusmečio juos uždarytume, nes viskas iš tikrųjų būtų užpustyta smėliu“, sakė E. Bloomeris.

2023 08 11 11:03
Spausdinti