Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


RUSIJA IR UKRAINA
Rusija sako neatsitrauksianti dėl JAV grasinimų sankcijomis
BNS
Scanpix
S. Lavrovas.

Rusijos ambasada Vašingtone antradienį pareiškė, kad Maskva neatsitrauks, Jungtinėms Valstijoms grasinant Rusijai sankcijomis dėl Ukrainos.

„Neketiname atsitraukti ir stovėti išsitempę, klausydami grasinimų JAV sankcijomis“, – parašė ambasada socialiniame tinkle „Facebook“ ir pridūrė, kad „ne Maskva, o Vašingtonas kursto įtampą“.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas prieš vėliau antradienį numatytą JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų Antony Blinkeno ir Sergejaus Lavrovo pokalbį telefonu.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp JAV ir Rusijos drastiškai išaugo, Vašingtonui kaltinant Maskvą, kad ši planuoja įsiveržti į Ukrainą.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė esantys pasirengę imtis sankcijų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones, jei Ukraina bus užpulta.

JAV prezidentas Joe Bidenas nekart įspėjo V. Putiną dėl koordinuotų Vakarų sankcijų, jei rusų pajėgos įsiverš į Ukrainą.

Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė daugiau 100 tūkst. karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Tai pakurstė tarptautinį susirūpinimą, jog Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimyninę šalį.

Ambasada nurodė, kad kariai „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, jog Rusija turi „suverenią teisę“ perkėlinėti savo ginkluotąsias pajėgas šalies teritorijoje.

Prieš A. Blinkeno ir S. Lavrovo pokalbį Maskva nusiuntė Vašingtonui laišką, kuriame išdėstė savo poziciją dėl Ukrainos.

J. Stoltenbergas: klausimas dėl Ukrainos įstojimo į NATO termino lieka atviras

NATO gali būti įvairių požiūrių, dėl to, kada tiksliai Ukraina gali tapti bloko nare, tačiau negali būti jokių kompromisų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo, pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Yra skirtumas tarp diskusijų, kada Ukraina įstos į NATO, ir teisiškai įpareigojančio dokumento (kurio Rusija reikalauja) pasirašymo, kad plėtros nebus“, – sakė jis per internetinį „The Washington Post“ renginį.

Taip generalinis sekretorius atsakė į moderatoriaus klausimą, ar NATO atsakymuose į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo Europoje yra kokių nors kompromisinių idėjų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad atsisakymas plėstis paliestų ne tik Ukrainą, bet, pavyzdžiui, ir tokias šalis kaip Švedija ir Suomija, kurios kol kas nesiruošia stoti į Aljansą, tačiau iš esmės nenori prarasti tokios galimybės.

Kalbėdamas apie Ukrainą generalinis sekretorius priminė, kad ji, kaip ir kitos kandidatės, turi atitikti tam tikrus įstojimo kriterijus: jie susiję su demokratija ir NATO standartų laikymusi.

J. Stoltenbergas patikino, kad NATO neketina viešinti Rusijai nusiųstų atsakymų, nes „diplomatinėse derybose svarbus konfidencialumas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 01 10:19
Spausdinti