ScanpixRusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai, patvirtino keli Europos dujų transportavimo operatoriai.
Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ anksčiau skelbė, jog paprastai kartą per metus atliekama dujotiekio techninė priežiūra šįkart numatyta nuo liepos 11 dienos iki liepos 21-osios ryto.
Magistralinio vamzdyno darbas jo techninei priežiūrai nutraukiamas visoje dujų gavybos ir logistikos grandinėje – nuo telkinio iki galutinio vartotojo. Dėl šių darbų grafiko susitaria virtinės šalių dujų perdavimo operatoriai – gamintojai, transportuotojai ir pirkėjai. 2022 metų techninės priežiūros terminai buvo paskelbti pernai rugsėjį nuo to laiko nebuvo keičiami, paaiškino „Gazprom“.
Kita vertus, didžiųjų Europos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – vyriausybės nerimauja, kad šįkart Rusija dujų srauto šiuo vamzdynu gali nebeatnaujinti.
Baiminamasi, kad dėl invazijos į Ukrainą, kai Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi per daugelį metų, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai atsisakyti vėl atidaryti sklendes. Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje, kurioje dėl neaiškių tiekimo perspektyvų dujų kainos neregėtas aukštumas pasiekė dar pernai rudenį.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį savaitgalį pareiškė, jog šalis ruošiasi „blogiausiam“.
„Priėmėme daug sprendimų, kurie turėtų padėti užtikrinti, kad būtume pasirengę [dujų] trūkumui“, – visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ citavo federalinės vyriausybės vadovą.
„Statome dujotiekius, suskystintų gamtinių dujų terminalus“, – sakė kancleris. Be to, jis informavo apie pastangas užpildyti dujų saugyklas ir naudoti anglimi kūrenamas elektrines dujoms taupyti.
Savo ruožtu vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas, „Deutschlandfunk“ komentuodamas galimą dujų tiekimo iš Rusijos sustabdymą, sakė, kad „viskas įmanoma“.
„Gali nutikti bet kas. Galbūt dujos vėl pradės tekėti, netgi didesnėmis apimtimis. O gali nutikti ir taip, kad mes jų nebegausime. Ir mes, tiesą sakant, privalome ruoštis blogiausiam ir šiek tiek padirbėti padėčiai atkurti“, – sakė R. Habeckas.
Sekmadienį iškart dvi Prancūzijos ministrės – energetikos bei ekonomikos ir finansų – paragino ruoštis visiškam dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimui.
„Turime numatyti blogiausią scenarijų, nes jis galimas. Bet kuriuo metu Rusija gali visiškai nutraukti dujų tiekimą“, – sakė Prancūzijos energetinio transformavimo ministrė Agnes Pannier-Runachet interviu leidiniui „Le Figaro“.
2011-ųjų pabaigoje pradėjusiu veikti „Nord Stream 1“ pernai Rusija į Europą eksportavo 59,2 mlrd. kubinių metrų dujų. Dujotiekio operatorės dalininkai – „Gazprom“, „Wintershall Dea“, „Gasunie“, „E.ON“ ir „Engie“.
Sustabdžius „Nord Stream 1“, liko veikti rusiškų dujų tiekimo Europai per Ukrainą koridorius, kuriuo per parą jų perpumpuojama kiek daugiau nei 40 mln. kubinių metrų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
