PixabayRusijos gyventojai trečiadienį tikriausiai pritars konstitucijos reformoms, kurias kritikai smerkia kaip manevrą siekiant sudaryti sąlygas prezidentui Vladimirui Putinui likti Kremliuje iki gyvos galvos.
Pakeitimus prieš kelias savaites priėmė Rusijos parlamentas, o nauja konstitucija jau publikuota ir pasirodė knygynų lentynose, bet V. Putinas vis tiek surengė visuotinį, trečiadienį pasibaigsiantį balsavimą, norėdamas suteikti teisėtumo savo planams. Kremlius labai pasistengė paskatinti rinkėjų aktyvumą: balsavimas vyko kone savaitę, paskutinė balsavimo diena paskelbta valstybine švente, rinkėjams siūloma įvairių prizų, įskaitant butus ir automobilius.
Balsavimas iš pradžių buvo planuotas balandžio 22-ąją, bet jį teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. Jis surengtas V. Putinui pareiškus, kad Rusijoje protrūkio pikas praėjo, o pareigūnams ėmus skelbti mažesnius per parą užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius. Beveik neabejojama, kad reformoms, tarp kurių yra tokių patriotinių ir populistinių priemonių, kaip užtikrintos minimalios pensijos ir faktinis gėjų santuokų draudimas, bus pritarta.
Rusijos valstybinė sociologinių tyrimų agentūra VCIOM pirmadienį paskelbė daugiau kaip 163 tūkst. balsavusių rusų apklausos rezultatus, rodančius, kad 76 proc. jų parėmė pasiūlytas konstitucines reformas. Balsavimo rezultatai turi būti paskelbti 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku uždarius paskutines balsavimo vietas. V. Putinas sako, kad konstitucijos pakeitimų reikia norint užtikrinti stabilumą ir įtvirtinti Rusijos vertybes susiduriant su žalinga Vakarų įtaka.
„Balsuojame už šalį,... kurią norime perduoti savo vaikams ir vaikaičiams, – sakė jis antradienį, paskutinį kartą ragindamas rinkėjus balsuoti. – Stabilumą, saugumą, klestėjimą ir padorų gyvenimą galime užtikrinti tik plėtra, tik drauge ir patys.“
„Iš anksto nulemta baigtis“
Daugelis rusų, ypač tų, kas prisimena 10-ojo dešimtmečio chaosą ir ekonominę sumaištį, su tuo sutinka. „Mūsų šalyje daug problemų. O šios pataisos padės jas išspręsti – ne visiškai, bet iš dalies, – praėjusią savaitę atidavęs savo balsą sakė Maskvos metropoliteno darbuotojas Vladimiras Bodrovas. – Na, o man, mano vaikams ir mano vaikaitei, galvoju, tai didelis pliusas.“
Tačiau kritikai sako, kad šios reformos yra priedanga V. Putinui, norinčiam pratęsti savo jau kone 20 metų trunkantį valdymą. Garsus opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas sakė, kad 67 metų V. Putinas nori būti „prezidentu iki gyvos galvos“, ir ragino boikotuoti plebiscitą.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Steve'as Biegunas pirmadienį pareiškė, kad plebiscito baigtis, daugelio nuomone, yra „iš anksto nulemta“. Anot jo, šiuo balsavimu V. Putinas siekia „pratęsti savo valdymą iki gyvenimo galo“. Susiskaldę, daug metų trunkančių politinių represijų susilpninti ir mažai galimybių pasinaudoti valstybės kontroliuojama žiniasklaida turintys V. Putino oponentai nesugebėjo surengti rimtos „Ne“ kampanijos. Masinių susibūrimų suvaržymai, įvesti dėl koronaviruso, taip pat trukdė rengti demonstracijas.
Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ sakė gavusi maždaug 1,3 tūkst. skundų dėl įtariamų pažeidimų, įskaitant žmonių balsavimą daugiau kaip vieną kartą ir darbdavių spaudimą darbuotojams balsuoti. Kremlius labai nori didelio rinkėjų aktyvumo, tad visoje šalyje atsirado laikinų balsavimo vietų, kurių kai kurios buvo įrengtos autobusuose, palapinėse ar ant suolelių gatvėse. Iš to buvo šaipomasi socialinėje žiniasklaidoje.
Mažėjantis pritarimas
Pritarimas V. Putino darbui pastaraisiais mėnesiais mažėjo iš dalies dėl ankstyvų klaidų vyriausybei sprendžiant koronaviruso krizę. Viena gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad pritarimas V. Putinui buvo 59 proc. – rekordiškai mažas. Analitikai sako, kad V. Putinas norėjo balsavimą surengti prieš tai, kai rusai, kurių pajamos jau ir taip kelerius metus mažėjo, pajus visą ekonominį pandemijos poveikį.
Neseniai V. Putinas interviu sakė, kad dar neapsisprendė, ar vėl sieks prezidento posto, ir užsiminė, kad kadencijų prezidento poste „perkrovimo“ iš dalies reikia siekiant sudaryti sąlygas Rusijos politiniam elitui sutelkti dėmesį į valdymą, o ne į „galimų įpėdinių paiešką“. Kitomis politinėmis reformomis nežymiai pakoreguojama Rusijos valdymo sistema.
Prezidentui suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai, įskaitant teisę skirti svarbius teisėjus ir prokurorus, o parlamentas turės didesnę įtaką skiriant vyriausybės aukšto rango pareigūnus. Rusijos įstatymams suteikiama pirmenybė prieš tarptautinę teisę, o aukšto rango pareigūnai negalės turėti užsienio valstybių pilietybės ar leidimo gyventi.
Minimalus atlyginimas negalės būti mažesnis už pragyvenimo minimumą, o valstybinės pensijos turės būti indeksuojamos pagal infliaciją. Reformomis į konstituciją taip pat įrašomas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba; santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
