Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 30 d.


TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS
Rusijos karas išryškino JT bėgiškumą: „Lapės saugo vištidę“
BNS
Unsplash
Jungtinės Tautos.

Bene geriausiai Jungtinių Tautų bejėgiškumą parodė tai, kad skubiai dėl Rusijos ir Ukrainos krizės sušauktas Saugumo Tarybos posėdis tapo beprasmis praėjus vos kelioms minutėms nuo pradžios, kai Rusija pradėjo į kaimyninę provakarietišką šalį.

Tuo pat metu, kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir 15 Saugumo Tarybos narių viena po kitos ragino Rusiją atsisakyti agresijos Ukrainoje, prezidentas Vladimiras Putinas jau siuntė savo kariuomenę per sieną.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių ambasadoriai skaitė iš anksto paruoštas kalbas, raginančias V. Putiną eiti diplomatijos keliu. Panašu, kad jie dar nežinojo to, ką sužinojo įvykius tuo metu sekę žurnalistai: Rusijos prezidentas per valstybinę televiziją pranešė apie pradedamą karinę operaciją.

Šiai naujienai pasiekus JT būstinės salę Niujorke, emocijos joje pasikeitė ir peraugo į pyktį, neviltį ir beviltiškumą.

Dar daugiau siurrealistiškumo posėdžiui suteikė Rusijos pirmininkavimas Tarybos posėdžiui.

Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia karštai ragino šiuo metu Rusijos pirmininkaujamą Saugumo Tarybą „padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas karas“ jo šalyje.

Tačiau Jungtinės Tautos pasirodė nepajėgios užkirsti kelią konfliktui – visai kaip ir 2003 metų JAV ir Didžiosios Britanijos karinių veiksmų Irake atveju.

Ar ši institucija galėjo ką nors padaryti, kad užkirstų kelią V. Putino planuotai invazijai, Rusijai esant nuolatine tarybos nare, turinčia teisę vetuoti visas rezoliucijas?

„Saugumo Taryba niekada nebūtų galėjusi išspręsti šios krizės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Analitinio centro „International Crisis Group“ JT reikalų ekspertas Richardas Gowanas.

„Taip yra dėl Rusijos veto teisės ir paprasčiausio fakto, kad prezidentui V. Putinui akivaizdžiai nerūpi tarptautinė nuomonė ar diplomatija“, – kalbėjo jis.

Nuo savo atsiradimo 1945 metais Jungtinės Tautos nesugebėjo užkirsti kelio nė vienam konfliktui, pradėtam vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių: Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ar JAV.

Tos pačios penkios galios, iškovojusios pergalę Antrajame pasauliniame kare, turi visas galias JT ir šiandien, kai svarbiausias JT vaidmuo yra humanitarinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių ar konfliktų, nors kartais organizacijai pasiseka sustabdyti ir konfliktų plitimą.

Saugumo Tarybos formatas nepasikeitė per 77 metus. Dešimt nenuolatinių veto teisės neturinčių Saugumo Tarybos narių keičiasi rotacijos principu.

Reforma aklavietėje

Ekspertai ir vyriausybės jau ragina pertvarkyti organizaciją, atsižvelgiant į daugiapolę tarptautinę tvarką. Tokios šalys kaip Indija, Japonija ir Vokietija tvirtina, kad jos taip pat nori nuolatinės vietos Saugumo Taryboje su veto teise.

Tačiau pastangos reformuoti organizaciją yra įstrigusios daugelį metų, o tai mažina pasitikėjimą Taryba, kurią per dažnai skaldo nesutarimai, vidinės kovos, ir tai lemia jos neveiklumą.

„Iš esmės lapės saugo vištidę. Taigi, Saugumo Taryba grįžta į savo Šaltojo karo laikų paralyžių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pamela Chasek, Niujorko Manhatano koledžo politikos mokslų departamento pirmininkė.

Rusija nedvejodama naudosi savo veto teise – ji tai padarė daugiau nei 15 kartų dėl Sirijos konflikto.

Pasak vieno aukšto rango JT pareigūno, Maskva penktadienį vėl pasinaudos savo teise ir blokuos Vakarų valstybių pasiūlytą rezoliuciją, kuri „griežčiausiai pasmerktų Rusijos invaziją į Ukrainą“.

Panašus tekstas bus išsiųstas Generalinei Asamblėjai, kurioje atstovaujamos visos 193 JT nares. Ekspertai atidžiai stebės balsavimą, kad pamatytų, kokia izoliuota yra Rusija, bet galiausiai šis dokumentas teisiškai nebus įpareigojantis.

Pagal panašų scenarijų įvykiai klostėsi Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais. Praėjus aštuoneriems metams Rusija vis dar kontroliuoja šį Ukrainai priklausantį regioną.

„Liūdniausia diena“

Trečiadienio posėdyje ambasadoriams iš savo mobiliųjų telefonų sužinojus apie Rusijos invaziją, daugelis pasakė po antrą kalbą, didžiąją dalį pykčio protrūkio nukreipdami į Maskvos pasiuntinį Vasilijų Nebenzią.

„Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie eina tiesiai į pragarą, ambasadoriau“, – sakė Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia per skubiai sušauktą emocingą JT Generalinės Asamblėjos posėdį.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) bandė paguosti S. Kyslycią, o vėliau nusivylęs A. Guterresas pareiškė, kad Rusijos karinis puolimas žymi „liūdniausią dieną“ per jo kaip JT vadovo kadenciją.

Kai kurie JT stebėtojams šią invaziją vertina ne tik kaip asmeninę A. Guterreso nesėkmę, bet ir dar vieną pasaulinės organizacijos svarbos sumažėjimo įrodymą.

„Prieš 20 metų į generalinio sekretoriaus tarpininkavimo pastangas būtų žiūrima rimtai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Quincy atsakingo valstybės valdymo instituto atstovas Trita Parsi.

„Šiandien niekas net nepastebi, kad jo nėra, nes niekas ir nesitiki, kad JT ar (organizacijos) generalinis sekretorius atliks tokį vaidmenį“, – kalbėjo jis.

Tai ko gi galima tikėtis Saugumo Taryboje Ukrainos krizės metu?

„Kol kas JT Saugumo Taryba yra aikštelė, kur Vakarai ir Rusija gali rėkti vieni ant kitų, – sakė R. Gowanas. – Tai nelabai padės užbaigti šį karą.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 25 15:02
Spausdinti