Nexta/TwitterRusijos invazija Ukrainoje penktadienį vyksta jau 100-ąją dieną, kovos tęsiasi rytuose, kur Maskvos pajėgos stiprina savo pozicijas Donbaso regione.
Niūri riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei dalį Donbaso.
Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.
Vienos įnirtingiausių kovų dabar vyksta Sjevjerodonecke Donbaso regione, kurio 80 proc. jau yra užėmę rusai. Pranešama, kad ukrainiečių pajėgos smarkiai priešinasi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį sakė, kad ukrainiečių pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų mūšyje už šį pramoninį Luhansko srities miestą.
„Tačiau dar anksti pasakyti. Šiuo metu tai sunkiausias rajonas“, – pridūrė jis.
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus per susirašinėjimo platformą „Telegram“ sakė, kad „jau 100 dienų jie viską lygina su žeme“, ir apkaltino rusus naikinant ligonines, mokyklas bei kelius.
„Tačiau mes tik stiprėjame. Dėl neapykantos priešui ir tikėjimo savo pergale esame nepalaužiami“, – sakė jis.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus. V. Zelenskis sakė, kad kasdien mūšio lauke žūsta iki 100 ukrainiečių karių.
Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo ruožtu pranešė, kad nuo vasario 24-osios nukauta 30 950 rusų karių.
Per praėjusią parą nukauta 100 rusų karių, sakoma pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Apšaudymas intensyvėja“
Sjevjerodonecko gamykla „Azot“, viena didžiausių trąšų gamyklų Europoje, taip pat tapo Rusijos kariuomenės taikiniu – buvo apšaudytas vienas iš jos administracinių pastatų ir metanolio sandėlis.
Ukrainiečių kariai dar kontroliuoja pramonės zoną, sakė S. Haidajus. Padėtis ten primena Mariupolį, kur didžiulė metalurgijos gamyklos teritorija ilgai buvo paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas, kol galiausiai gegužės pabaigoje gynėjai sudėjo ginklus.
Padėtis šalia Sjevjerodonecko, už upės, esančiame Lysyčanske taip pat atrodo prastėjanti.
Šiame mieste jau sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos, pranešė vietos administracijos vadovas Oleksandras Zaika.
„Apšaudymas intensyvėja su kiekviena diena“, – sakė jis.
Slovjansko mieste, esančiame už maždaug 80 km nuo Sjevjerodonecko, gyventojai sakė, kad Rusijos pajėgos vykdo nuolatinį apšaudymą.
„Čia labai sunku“, – sakė 24 metų greitosios pagalbos medikė Jekaterina Perednenko. Ji į miestą sugrįžo vos prieš penkias dienas, bet suprato, kad vėl turės išvykti.
„Visur šaudoma, baisu. Nėra vandens, elektros ir dujų“, – sakė ji.
Tuo metu Mykolajive Ukrainos pietuose per rusų vykdomą apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti, vėlai ketvirtadienį pranešė ukrainiečių kariškiai.
Finansinis spaudimas
Vakarų šalys su JAV priešakyje siunčia Ukrainai ginklus ir karinius reikmenis, norėdamos padėti jai atremti antpuolį.
Naujoji JAV ambasadorė Kijeve Bridget Brink, ketvirtadienį įteikusi skiriamuosius raštus V. Zelenskiui, pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos „padės Ukrainai įveikti Rusijos agresiją“.
Anksčiau šią savaitę Vašingtonas paskelbė, kad siunčia Ukrainai pažangesnes didelio judrumo artilerijos raketų sistemas HIMARS. Iš jų galima leisti tiksliai nutaikomus sviedinius, nuskriejančius iki 80 kilometrų.
Šie kompleksai yra svarbiausia dalis 700 mln. dolerių (651 mln. eurų) vertės paketo, taip pat apimančio oro erdvės stebėjimo radarus, šaudmenis, sraigtasparnius ir transporto priemones.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vašingtonas savo žingsniu „pila alyvos į [konflikto] ugnį“, nors JAV pareigūnai tvirtina, kad Ukraina žada neatakuoti taikinių Rusijos teritorijoje iš naujų pabūklų.
Kyjivo sąjungininkai Vakaruose ne tik siunčia ginklus Ukrainai, bet ir stengiasi atkirsti Rusiją nuo finansinių išteklių, spausdamos V. Putiną pakeisti kursą.
Jungtinės Valstijos, papildydamos jau ir taip ilgą embargo sąrašą, paskelbė sankcijas V. Putino pinigų valdytojui, taip pat Monako bendrovei, Maskvos elitui tiekiančiai prabangias jachtas.
Nusivylimas dėl naftos
Tuo metu ES lyderiai neseniai susitarė dėl naujų sankcijų, turinčių iki šių metų pabaigos užblokuoti 90 proc. rusiškos naftos importo į bloką.
Rusija savo ruožtu įspėjo, kad už dalinį naftos embargą pirmieji iš savo kišenės sumokės Europos vartotojai.
Didžiausi naftos gamintojai savo ruožtu sutiko padidinti gavybą dar maždaug 50 proc. per mėnesį, siekdami nuraminti perkaitusią rinką ir sumažinti infliacinį spaudimą.
Tačiau šis žingsnis nuvylė investuotojus, o kainos dar labiau pakilo, kai buvo paskelbtas sprendimas.
Nuogąstaujama, kad karas gali sukelti pasaulinę maisto krizę, nes Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje.
Dėl šios priežasties jau dabar auga būtiniausių produktų – nuo grūdų iki saulėgrąžų aliejaus ir kukurūzų – kainos, o skaudžiausią poveikį jaučia mažiausiai pasiturintys žmonės.
Afrikos Sąjungai (AS) vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas penktadienį lankysis Rusijoje, kur ruošiasi derėtis su V. Putinu.
Per vizitą bus siekiama „atlaisvinti grūdų ir trąšų atsargas, kurių blokavimas ypač smarkiai veikia Afrikos šalis“, taip pat deeskaluoti karą Ukrainoje, pranešė M. Sallo biuras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
