ScanpixRusijos opozicija apkaltino valdžią masišku parlamento rinkimų rezultatų klastojimu, pirmadienį paskelbtiems rezultatams parodžius, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ užsitikrino absoliučią daugumą Valstybės Dūmoje.
Sekmadienį pasibaigęs trijų dienų trukmės balsavimas buvo surengtas po beprecedenčio susidorojimo su prezidento Vladimiro Putino kritikais. Be to, iki rinkimų atliktos viešosios nuomonės apklausos rodė, kad „Vieningosios Rusijos“ populiarumas yra istoriškai žemas.
Tačiau partija vis tiek gavo dviejų trečdalių daugumą Valstybės Dūmoje – žemuosiuose parlamento rūmuose, o „Vieningosios Rusijos“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas pareiškė, kad jo partija pasiekė „įtikinamą ir švarią pergalę“.
A. Turčakas žurnalistams sakė, kad ši politinė jėga gaus 120 mandatų pagal partijos sąrašą ir dar 195 – vienmandatėse apygardose. Taigi, 450 vietų parlamente turėtų dirbti iš viso 315 jos narių.
Tai yra mažiau nei 334 vietos, kurias „Vieningoji Rusija“ turėjo prieš rinkimus, bet vis tiek pakankamai, kad partija galėtų pati priimti svarbius teisės aktus, įskaitant konstitucijos pataisas.
Iki pirmadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku suskaičiavus 85 proc. balsų, „Vieningoji Rusija“ pirmavo surinkusi 49,76 proc. balsų; antroje vietoje buvo Komunistų partija, užsitikrinusi 19,61 proc. elektorato palaikymą.
„Tikrai neįtikėtina“
Net valstybinių apklausų agentūrų prognozės rodė, kad „Vieningoji Rusija“ surinks tik apie 30 proc. balsų.
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, įtakingiausio Rusijos opozicijos veikėjo, sąjungininkams rezultatai pasirodė keisti.
„Tai tikrai neįtikėtina. Prisimenu jausmą 2011 metais, kai jie pavogė rinkimus. Tas pats vyksta ir dabar“, – pareiškė sausį sulaikyto A. Navalno atstovė Kira Jarmyš.
Kaltinimai plataus masto sukčiavimu per 2011 metų parlamento rinkimus sukėlė didžiulius protestus su A. Navalnu priešakyje.
Jo sąjungininkai tvirtina, kad balsavimas buvo masiškai klastojamas, ypač atkreipdami dėmesį į nuolatinius vėlavimus skelbiant elektroninio balsavimo rezultatus liberalioje ir opozicijai palankioje Maskvoje.
Prieš rinkimus A. Navalno artimiausi bendražygiai buvo suimti arba pabėgo, o jo organizacijos buvo uždraustos kaip „ekstremistinės“. Visiems su jomis susijusiems asmenims buvo uždrausta balotiruotis.
Kremliaus kritiko komanda ragino opozicijos šalininkus remti kitus kandidatus, kurie galėtų nugalėti „Vieningąją Rusiją“ – daugiausia Komunistų partijos narius. Rinkimų rezultatai parodė, kad „išmaniojo balsavimo“ kampanija galėjo turėti jiems tam tikrą poveikį.
„Išgąsdintas“ elitas
„Vieningosios Rusijos“ balsų dalis sumažėjo nuo 54,2 proc., surinktų per ankstesnius parlamento rinkimus 2016 metais, o komunistų parama išaugo nuo turėtų 13,3 procento.
Paaiškėjo, kad 5 proc. patekimo į parlamentą slenkstį peržengė dar trys partijos – nacionalistinė LDPR, neseniai susikūrusi partija „Nauji žmonės“ ir „Teisingoji Rusija“. Visos šios politinės jėgos surinko mažiau nei 10 proc. balsų.
Artimas A. Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas pareiškė, jog taktinio balsavimo projektas „išgąsdino“ Rusijos politinį elitą.
„Privertėme juos arba pripažinti pralaimėjimą, arba klastoti visų akivaizdoje, visiškai įžūliai, begėdiškai; pripažinti moralinį bankrotą“, – per tiesioginę „YouTube“ transliaciją rinkimus komentavo L. Volkovas.
Valdžia ėmėsi drastiškų priemonių, kad sutrikdytų „išmaniojo balsavimo“ kampaniją“, parengusią kandidatų sąrašus. Į jį buvo įtraukti kandidatai, turėję daugiausiai galimybių neleisti Kremlių palaikantiems politikams iškovoti mandatą.
Kampanijos tinklapis buvo užblokuotas, o „Apple“ ir „Google“ pašalino „Išmaniojo balsavimo“ programėlę iš savo parduotuvių – kaip pranešama, sulaukusios iš rusų teisėsaugos grasinimų sulaikyti jų vietos darbuotojus.
Be to, populiari susirašinėjimo platforma „Telegram“ pašalino A. Navalno komandos sukurtą „išmaniojo balsavimo“ informacinį botą, o „Google Docs“ dokumentai ir „YouTube“ vaizdo įrašai su rekomenduojamų kandidatų sąrašais buvo užblokuoti.
Remiantis naujausiais, sekmadienį paskelbtais Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenimis, rinkimuose dalyvavo 45 proc. rinkėjų.
Pasak kritikų, dirvą sukčiavimui paruošė elektroninio balsavimo specifika, nauji suvaržymai stebėtojams ir balsavimo trukmės išplėtimas iki trijų dienų. Pareigūnų teigimu, pastarasis sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką.
Iki sekmadienio vakaro nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“, kurią prieš rinkimus valdžia priskyrė „užsienio agentams“, gavo daugiau kaip 4,9 tūkst. pranešimų apie balsavimo pažeidimus.
„Vieningosios Rusijos“ populiarumas mažėja krentant po daugelį metų trukusio ekonominio sąstingio pragyvenimo lygiui.
Tačiau 68 metų V. Putinas, valdantis šalį jau du dešimtmečius, tebėra populiarus, o kai kurie rinkėjai sakė, kad balsavo už jį remiančią partiją, nes pasitiki valstybės vadovu.
„Dabartinėje politinėje situacijoje tiesiog nematome kitų, kuriais galėtume pasitikėti“, – teigė Maskvoje balsą atidavusi rinkėja Ana Kartašova.
Lietuvos politikai parlamento rinkimus Rusijoje vadina farsu
Lietuvos politikai savaitgalį vykusius Valstybės Dūmos rinkimus Rusijoje vadina farsu, skirtu legimitizuoti šalies valdžiai.
„Man kaip politikui priimtina nuomonė, kurią (europarlamentaras) Andrius Kubilius įtvirtino savo raporte, kad mes neturėtume šių rinkimų pripažinti teisėtais, nes man jie panašūs į tuos rinkimus, kuriuo aš dar vaikas prisimenu Sovietų sąjungoje, tai buvo tiesiog rinkimų imitacija“, – BNS pirmadienį sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Jis pabrėžė, kad opozicijos atstovai rinkimuose iš esmės buvo nušalinti, o tarptautinėms organizacijoms nebuvo leista jų stebėti.
„Manau, kad niekas seniai netiki, kad tai yra demokratija. Tai yra farsas, kuriuo bandoma pateisinti įvairius nusikalstamus Rusijos vadovybės veiksmus“, – sakė URK pirmininkas.
Parlamentinių ryšių su demokratine Rusija grupės vadovas konservatorius Matas Maldeikis sako, kad rinkimai buvo „žaidimas valdžios legimitizacijai“, o Vakarai turėtų jų nepripažinti.
Vis dėlto jis tvirtino, kad toks sprendimas nebus priimtas, tikintis išlaikyti dialogo su Maskva tikimybę.
„Tai buvo eiliniai hibridiniai rinkimai Rusijoje, kuriuos mes jau daugybę metų matėme. Atrodo kaip rinkimai, bet realiai tai – imitacija, jų žaidimas valdžios legitimizacijai. Tai tiesiog pasiruošimas 2024 metų prezidento rinkimams, V. Putinui planuojant iš naujo tapti prezidentu, ir šitie rinkimai jam buvo labai svarbūs, išlaikant vertikalę, parodant, kad jis visiškai kontroliuoja situaciją“, – BNS sakė M. Maldeikis.
Jis taip pat teigė, kad rinkimų pažeidimai Rusijoje kartojasi ir „Vakaruose jaučiamas tam tikras nuovargis, kiekvieną kartą matant tą patį rezultatą“.
„Mano politinė pozicija, kad Vakarai turėtų nepripažinti šitų rinkimų suprantant, kad tai nebuvo rinkimai. Bet (tokį scenarijų) aš sunkiai įsivaizduoju, nes tai būtų Rubikono perėjimas Vakarams, jie vis dar įsivaizduoja, kad problema Rusijoje yra propagandos problema, ir dėl to galima susitarti“, – kalbėjo M. Maldeikis.
„Vakarai negali sau leisti nupjauti tokios bambagyslės kaip ryšiai su parlamentarais, nes jie įsivaizduoja, kad tai vienas iš paskutinių kanalų palaikyti kažkokį dialogą“, – reziumavo parlamentaras.
Seimo URK narys valstietis Giedrius Surplys komentuodamas rinkimus Rusijoje teigė, kad „nieko stebėtino ar naujo neįvyko“, o Lietuva turėtų išlaikyti dėmesį šiai šaliai.
„Man tik stebint situaciją tiek Rusijos, tiek Baltarusijoje, šiek tiek kirba mintis, kad mes lengvai pasiduodame išblaškomi ir šiuo metu sprendžiame tokius klausimus kaip santykiai su Kinija, ir panašu, kad Baltarusijos kovą už demokratiją pamiršome. Tai panašu, kad Rusijos rinkimai buvo jau palikti savieigai, nes niekas nieko naujo nesitiki“, – BNS sakė G. Surplys.
„Kalbant apie ateitį, visi suprantame, kad Rusijoje vyksta iš labai anksti pasiruošimas būsimiems prezidento rinkimams, vėlgi turime dvejus metus padėti žmonėms, kurie Rusioje tikėtųsi demokratiškesnių rinkimų, negalime išblaškyti mūsų dėmesio tokiais dalykais kaip Baltarusijos sukelta migrantų krizė ar vėlgi santykiai su Kinija, turėtume koncentruotis į tuos dalykus, kurie labai tampriai susiję su Lietuvos saugumu“, – kalbėjo Seimo URK narys.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį pareiškė, kad Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai vyko pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis ir valdžios veiksmai kelia abejonių dėl rinkimų skaidrumo.
„Rusijos valdžios institucijos, pasinaudodamos represiniais „ekstremistinių organizacijų“, „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymais, dar labiau apribojo žmogaus teises, demokratijos funkcionavimą ir spaudos laisvę“, – sakoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.
Anot URM pareiškimo, šie veiksmai dar labiau suvaržė politinį pliuralizmą bei „demonstruoja Rusijos atsitraukimą nuo demokratinių standartų ir kelia abejonių dėl rinkimų skaidrumo“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
