YouTubeProkremliško Čečėnijos valdovo Ramzano Kadyrovo smogikas Apti Alaudinovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis kartu su rusų naciu, gaujos „Rusič“ vadovu Alekseju Milčakovu, žinomu Frico pravarde. Tai sukėlė nevienareikšmišką Z propagandistų, priešiškai žiūrinčių į ne rusus, reakciją. „Laisvės radijo“ Kaukazo naujienų redakcija aiškinasi, kas bendro tarp, atrodo, nesutaikomų priešų – čečėnų smogikų ir jų nekenčiančių.
Penkis minutes trunkančiame vaizdo įraše su A. Milčakovu didžiąją laiko dalį kalba tik „kadyrovcų“ vadas A. Alaudinovas, kuriam neseniai už ilgą liežuvį buvo suteiktas generolo laipsnis. Jis rusų nacį ir jo pavaduotoją vadina „ginklo broliais“ ir priduria, kad dabar juos vienija bendras karas. Švelniai kalbantis A. Milčakovas, numatydamas kritiką iš savo šalininkų nacių pusės, teisinosi: „Tegul niekas nemano, kad čia kas nors ko nors bijo ar kad kas nors buvo priverstas po kuo nors lįsti.“
Gaujos „Rusič“ kanalas taip pat paskelbė nuotrauką iš susitikimo, sakydamas, kad jis vyko „draugišku tonu, kiekvienas paliktas su savo nuomone“. Įrašas surinko daugiau kaip 14 tūkst. neigiamų reakcijų, po kurių Fricas pareiškė, kad jis pats renkasi, su kuo bendrauja.
Ši žinia sukėlė stiprią reakciją tarp karo propagandistų ir rusų nacių. Kanalo „Govorit TopaZ“ autorius Jevgenijus Raskazovas šiuo pavyzdžiu paaiškino, kodėl išėjo iš „Rusič“, o „karo korespondentas“ Jegoras Guzenka, sulaikytas Stavropolyje po to, kai kritikavo „kadyrovcus“, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad „niekada neatsisakys savo idealų“.
Pasak „Laisvės radijo“, ši reakcija parodė, kokia susiskaldžiusi yra Z propagandistų bendruomenė. Vienas Rusijos analitikas teigė: „Kremlius vis dar ieško kokios nors nuoseklios vienijančios idėjos. Krikščionių ir musulmonų vienybės žinia, kuri A. Alaudinovui ir jo vadovams atrodo daug žadanti, neatlaiko jokios kritikos ir nesulaukia realaus palaikymo. Na, o koks vaidmuo šioje idėjoje tenka tokiems pagonims kaip A. Milčakovas? Ir musulmonai, ir krikščionys turėtų būti jų nesutaikomais priešais.“
Pagrindinis A. Milčakovo apibūdinimas yra ne tai, kad jis yra nacis, o tai, kad jis yra maniakas, viešai žudantis šuniukus ir teigiantis, kad žudydamas gauna seksualinį pasitenkinimą, pabrėžia Liberalios misijos fondo valdybos narys Sergejus Žavoronkovas: „Anksčiau dauguma nacionalistų jo vengė. Dabar, manau, jis taps jų pariju. Neatsitiktinai vaizdo įraše su A. Alaudinovu A. Milčakovas teisinasi sakydamas, kad „niekas nieko nebijo“, t. y. jis supranta, kad pirmiausia visi pagalvos, jog jis bijo.“
Tiek A. Milčakovas, tiek A. Alaudinovas yra įtraukti į sankcijų sąrašus. Nacis 2022 m. rudenį įtrauktas į atitinkamą JAV valstybės departamento registrą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Dokumente nurodoma, kad jis pasižymi „ypatingu žiaurumu“. A. Alaudinovas sąraše yra nuo 2014 m. – tada, būdamas Čečėnijos vidaus reikalų ministro pavaduotoju, į jį pateko už žmogaus teisių pažeidimus respublikoje.
33 metų A. Milčakovas, kilęs iš Sankt Peterburgo, devintajame dešimtmetyje buvo „Zenit“ sirgalius ir neonacių organizacijos „Slavų sąjunga“ vietos padalinio narys. Kraštutinių dešiniųjų aplinkoje jis žinomas Frico pravarde: atvirai pritarė Trečiojo reicho nacistinėms idėjoms ir skelbė nuotraukas su jo vėliava. Žiniasklaida rašė, kad jis ne kartą šaudė į antifašistus iš trauminių pistoletų ir karabinų „Saiga“.
Nacionalinę šlovę jis pelnė būdamas 20 metų, kai paskelbė šuniuko nužudymo ir vėlesnio suvalgymo vaizdo įrašą, prie filmuotos medžiagos pridėdamas raginimus žudyti. Gyvūnų teisių aktyvistai siekė, kad būtų atliktas prokuroro auditas – peticiją, reikalaujančią nubausti gyvūnų skriaudėją, pasirašė daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Tačiau tai nieko nedavė.
„Šis jaunuolis greičiausiai turi asmenybės sutrikimų. Žiaurumas perkeliamas ant beginklių, šiuo atveju – ant gyvūnų. Tai vadinama maniakiškumu, pirmuoju žingsniu į sąmoningą žiaurumą“, – apibūdino teisinės ir psichologinės pagalbos ekstremaliosiomis situacijomis centro vadovas, kriminalinis psichiatras Michailas Vinogradovas.
2014 m. vasarą A. Milčakovas išvyko dalyvauti ginkluotame konflikte pietryčių Ukrainoje – tuo metu net provyriausybinė Rusijos žiniasklaida jį vadino „fašistu“ ir „žinomu maniaku“.
„Aš esu nacis. Nesigilinsiu – nacionalistas, ten, patriotas, imperinė kryptis. Tiesiai šviesiai sakau – aš esu nacis. Galiu ir saliutuoti“, – sakė jis viename interviu. Tačiau jau 2023 m. A. Milčakovas pareiškė, kad jo žodžiai apie nacizmą buvo „ištraukti iš konteksto“.
2015 m. vasarą, atsisakydama pripažinti Minsko susitarimus, „Rusič“ gauja paliko Luhansko sritį ir tikriausiai prisijungė prie „Wagner“ samdinių. 2017 m. smogikai su svastikomis atsidūrė karinėje bazėje Sirijos Chomso mieste, o Ukrainoje prasidėjus plataus masto karui kartu su „Wagner“ grįžo į Donbasą. Ten jie užsiėmė plėšikavimu ir žudymu, be kita ko, gyrėsi nupjaunantys ausis ir kastruojantys belaisvius.
„Rusič“ veiksmai fronte papiktino net kai kuriuos Rusijos politinio elito atstovus. Pavyzdžiui, Dūmos deputatas Anatolijus Vasermanas nusiuntė prašymą Tyrimų komitetui ir Generalinei prokuratūrai patikrinti A. Milčakovo pavaldinius dėl karo nusikaltimų prieš belaisvius.
Istorikas ir sociologas Nikolajus Mitrochinas sutinka, kad A. Milčakovas yra keistuolis net tarp Rusijos nacionalistų ir turi labai mažai šalininkų: „Rusijos neonacių judėjimui jis yra parsidavėlis. Sprendžiant iš publikacijų, „Rusič“ reikalai klostosi prastai – norinčiųjų kovoti vadovaujant nestabilios psichikos vadui yra nedaug, be to, jau seniai kyla finansavimo problema. Tuo pat metu A. Milčakovas išliko žiniasklaidos figūra ir leido sau patyčias kaukaziečių ir ypač čečėnų atžvilgiu. Tai tęsėsi tol, kol „kadyrovcai“ atkreipė į jį dėmesį.“
A. Milčakovas naudingas A. Alaudinovui, nes generolas mėgsta žiniasklaidos dėmesį, o šis vaizdo įrašas sukėlė didelį rezonansą, „Laisvės radijui“ su anonimiškumo sąlyga komentavo Rusijos analitikas. Jis priminė, kad valstybinės agentūros TASS ir „RIA Novosti“ nuo spalio mėnesio beveik nebemini A. Alaudinovo, jis taip pat dingo iš valstybinių televizijos kanalų eterio.Tai gali būti susiję su nesėkmėmis Kursko srityje: nepaisant A. Alaudinovo teiginių apie neišvengiamą pergalę, dalį jos teritorijos tebekontroliuoja Ukrainos pajėgos.
„A. Alaudinovas randa kitų žiniasklaidos platformų ir bando įrodyti savo naudingumą. Tikriausiai, kaip ir Čečėnijos vadovui, jam pradėjo patikti žiniasklaidos dėmesys ir jis pasirengęs net skandalingoms infoprovokacijoms“, – sakė ekspertas.
A. Alaudinovo ir A. Milčakovo susitikimą galima paaiškinti ir tuo, kad R. Kadyrovo aplinka ieško naujų sąjungininkų, mano čečėnų opozicionierius Džambulatas Sulejmanovas: „Tai, kad V. Putino sistemai gali gana greitai ateiti galas, aišku daugeliui žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad tarp rusų plačiai paplitusios nacionalistinės ir imperinės idėjos, būtent rusų nacionalistai galės atlikti svarbų vaidmenį nustatant naujos politinės architektūros kontūrus. Pavyzdžiui, nukreipti žmonių pyktį prieš čečėnus ir, platesne prasme, visus kaukaziečius. Arba tapti jų sąjungininkais, dėl to kaltinti Vladimiro Putino aplinką.“
Rusų naciai – palyginti neseniai susikūręs ir sparčiai augantis provyriausybinių nacionalistinių grupių tinklas – vis dažniau minimi pranešimuose apie konfliktus, susijusius su migrantais ir etninėmis mažumomis pietų Rusijoje, rašo „Laisvės radijas“.
