Europos Parlamentas„Aš gyniau savo šalį, bet man teko būti pas rusus ir aš žinau, kad Briuselis yra tikrasis jų tikslas, todėl mes giname ir jį, kaip ir Kyjivą. Matydamas Briuselio gatvėse visus šiuos žmones, kurių nepalietė karas, aš sakau sau, kad darbą atlikau puikiai“, – į IQ klausimą, kaip jaučiasi matydamas tradiciškai atsipalaidavusią ir tik savo smulkemomis susirūpinusią Europos sostinę, atsakė Ukrainos karys Jevhenijus Malikas. Jis Rusijos nelaisvėje praleido 29 mėnesius.
Jo kolega, karo gydytojas, kuris nelaisvėje išgyveno 9 mėnesius, Volodymyras Labuzovas pridūrė: „Ukrainos kariai fronto linijoje kaunasi ne tik už savo šalį, bet ir už likusią Europą. Šiandien Ukraina yra Europos skydas, civilizacijos skydas.
O į IQ klausimą, ar mano, kad Europa ir europiečiai užtektinai remia Ukrainą, atsakė diplomatiškai: „Mes esame kariai ir jūsų klausimas labiau politinis. Tai ne mūsų lygis duoti oficialų atsakymą. Žinoma, mums reikia daugiau pagalbos.“
Jam į pagalbą atėjo kitas buvęs belaisvis Ukrainos karys, kuris į nelaisvę pakliuvo sunkiai sužeistas, ten praleido du mėnesius ir neteko kojos, Vladyslavas Žaivoronokas:
„Kaip mano draugas pasakė, mes esame kariai. Todėl mūsų darbas ginti normalų civilių gyvenimą. Ukraina – Europos skydas, tai reiškia, kad turime ginti ją visą. Aš, ir ne tik aš galbūt negaliu mėgautis visu tuo (Briuselio taikiu gyvenimu – red. past.), bet man malonu, kad miestuose vyksta taikus gyvenimas. Man patinka, kad net kai kuriuose Ukrainos miestuose, kurie yra toli nuo fronto linijos, vyksta normalus gyvenimas.
„Bet ar jūs darote užtektinai dėl Ukrainos ar ne? – tęsė lazda pasirėmęs jaunuolis. – Tai klausimas ne mums, jūs turite atsakyti į tai patys, o mes tik galime patarti, kur ieškoti patarimo – perskaitykite, ką mūsų priešai, rusai, galvoja apie Europą, europietiškus miestus, ko jie laukia. Dabar ES turi sieną su Ukraina – įsivaizduokite situaciją, kai šis skydas dingsta ir ES turi sieną su Rusija. Tad pasiskaitykite, ką rusai galvoja apie visus mus, ir pabandykite atsakyti į savo klausimą. Ar darote užtektinai ar ne?“
Šis trumpas dialogas įvyko trečiadienį, iš esmės tuščioje Europos Parlamento spaudos konferencijų salėje, kur dalyvavo europarlamentaras Petras Auštrevičius ir jo kolegė iš Prancūzijos Valérie Hayer.
„Šiandien mes susitinkame su karo didvyriais. Tai yra keturi buvę karo belaisviai. Jie yra didvyriai. Jie kentėjo, prarado sveikatą, bet ne viltį. Esu tikras, kad jie tiki europietiška Ukraina, kitokia savo šalies ateitimi, kaip ir mes. Dėl to svarbu visus belaisvius grąžinti namo“, – pristatė svečius P. Auštrevičius ir priminė, kad Rusija yra pagrobusi ir 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
Pasak europarlamentaro, būtina paskelbti šių Ukrainos karių liudijimus.
„Esu Vladylavas, man 23 metai. Aš esu Mariupolio gynėjas, daugiau nei metus buvau nelaisvėje (...). Kai grįžau iš nelaisvės, jaučiausi tarsi pabėgęs iš pragaro. Ten su žmonėmis elgiamasi kaip su šunimis aptvare. (...) Jie nuolat mušami, pjudomi ir apkandžiojami šunų, prižiūrėtojai muša lazdomis – tai vyksta kiekvieną dieną“, – kalbėjo V. Hacunas.
Kitų prisiminimai nebuvo lengvesni. „Rusai laukė mano mirties, bet man pasisekė, aš dar esu gyvas. Tačiau daug vaikinų to nesulaukė“, – kalbėjo V. Žaivoronokas apie rusų nenorą suteikti medicininę pagalbą belaisviams.
Apie rusų vykdomus karo belaisvių kankinimus plačiau papasakojo J. Malikas: „Ukrainiečiai nuo 6 val. ryto iki 22 val. turi stovėti, nesvarbu, koks amžius, ir net jei jiems 55 ar 60 metų – kiekvieną dieną turi stovėti. Negalima vaikščioti, kalbėti, šypsotis, pasilenkti, atsiremti į sieną ar lovą. Negalima nueiti į tualetą, negalima atsigerti, negalima net per langą žiūrėti. Kiekvienoje kameroje yra vaizdo kamera ir esate nuolat stebimas.“
„Jei belaisviai paprašo medicininės pagalbos, prižiūrėtojai naudoja elektros šoką. (...) Tardymuose naudojami tradiciniai metodai: iš ugniagesių žarnos didele srove pilamas vanduo, daužoma guminėmis lazdomis, naudojamas elektrošokas, net kišamos adatos po nagais. Tai vyksta nuolat, su tuo susiduria visi belaisviai – nesvarbu, ar esate vyras ar moteris; civilis ar ne“, – pridūrė jis.
Nenuostabu, kad vėliau jo kolega V. Labuzovas pripažino: „Mes tikrai nekenčiame visų rusų, nuo jauno iki seno... visų.“
