ScanpixVystantis aštriausiai priešpriešai tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos buvusios komunistinio bloko šalys ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir nesileisti į kompromisus su Maskva.
Prancūzijos retorika apie „teisėtą“ Rusijos susirūpinimą ir Vokietijos glaudūs energetikos ryšiai su Maskva verčia tokias šalis kaip Lenkija ir Baltijos valstybės nerimauti dėl pasaulio galiūnių diplomatijos.
„Lenkija dėl Rusijos veiksmų laikosi ryžtingiausios, kategoriškiausios pozicijos“, – praeitą savaitę visuomeninei televizijai sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Pawelas Solochas.
Jo komentarai buvo paskelbti po antradienį Berlyne įvykusio Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderių susitikimo, per kurį buvo aptarta priešprieša su Rusija, sutelkusia prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas, kaip manoma, ruošiantis dideliam įsiveržimui į kaimyninę šalį.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tvirtai Vakarus ragino būti vieningus ir aiškino, kad „negalime leistis, kad mumis manipuliuotų esant šiai padėčiai“.
„Privalome parodyti, kad mūsų suskaldyti neįmanoma... kad taip nenutiks, kad nepasiduosime ir nieko nepaliksime vien dėl baimės, kad galime neužsitikrinti taikos“, – jis sakė Berlyne.
„Esu įsitikinęs, kad mums pavyks. Mums reikalinga protinga, bet tvirta ir ryžtinga pozicija“, – pabrėžė A. Duda.
Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį irgi kalbėjo apie būtinybę laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir argumentavo, jog „tikras dialogas negali vykti įrėmus ginklą“.
„Nedarysime kompromisų dėl pagrindinių principų, įskaitant kiekvienos valstybės teisę rinktis savo kelią“, – po derybų su Belgijos premjeru Alexander'u De Croo sakė ji.
„Privalome laikytis tvirtai ir vieningai. Jeigu nesugebėsime to padaryti, tai pasiųstų drąsinantį signalą Rusijai ir galėtų vesti prie panašios rankos laužimo politikos kitur“, – kalbėjo K. Kallas.
Rusija reikalauja niekada neleisti Ukrainai tapti NATO nare ir nori, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas sumažintų savo kontingentus ir karinę veiklą buvusiose komunistinėse Rytų ir Vidurio Europos šalyje.
„Prisiminimai ir grėsmės suvokimas“
Varšuvoje dirbantis politikos ekspertas Marcinas Zaborowskis sakė, jog „ne paslaptis“, kad Lenkija vertina Ukrainos krizę kitaip negu Vokietija ar Prancūzija.
„Lenkija daug labiau palaiko Ukrainos pareiškimus dėl teritorinio vientisumo ir šiuo metu daug mažiau atvira kompromisui su Rusija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Lenkija yra tvirčiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Mūsų siena su Ukraina – pati ilgiausia, turime didelę [ukrainiečių] diasporą“, – sakė M. Zaborowskis, strateginių tyrimų centro „Globsec“ politikos direktorius.
„Jeigu Ukraina tvirtai įstrigtų Rusijos įtakos sferoje, tai iškart sukeltų neigiamų pasekmių Lenkijos saugumui“, – pridūrė jis.
Tas pat gresia ir Baltijos šalims, tad jos, anot M. Zaborowskio, gali laikytis dar griežtesnės pozicijos, nes pasiuntė Ukrainai ginkluotės dar prieš tai padarant Lenkijai.
Lietuva, Latvija ir Estija baiminasi, kad po Ukrainos Rusija gali nusitaikyti į jas.
„Visos Vidurio ir Rytų Europos šalys patyrė Rusijos okupaciją, neleidusią joms tapti Europos Sąjungos narėmis“, – sako strateginių tyrimų centro „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis.
„Taigi, šį jautrumą iš dalies lemia – kaip ir bet ką politikoje – prisiminimai ir grėsmės suvokimas“, – jis sakė AFP.
Skirtingas greitis, vienoda kryptis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė suvokiantis šių šalių keblią padėtį, nors neigia, kad jų nuogąstavimai yra pagrįsti.
„Baltijos valstybės ir kitos šalys, mūsų kaimynės, esą jaučiasi nesaugios. Kodėl – neaišku“, – jis sakė šią savaitę per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Bet kokiu atveju jos naudojasi tuo kaip dingstimi formuoti politiką, kuri yra nedraugiška Rusijai“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį, kad šios šalys „pumpuoja į Ukrainą šiuolaikinę ginkluotę“.
Pasak W. Przybylskio, Vidurio Europos šalys pademonstravo „ryžtingumą teikiant tiesioginę paramą Ukrainai“, kitaip negu jų sąjungininkės Vakarų Europoje.
„Kita vertus, Vokietija ir Prancūzija juda ne kitokia kryptimi. Jos tiesiog juda skirtingu greičiu, sprendžiant šiuos reikalus“, – aiškino ekspertas.
W. Przybylskis pridūrė, kad nepaisant V. Putino noro matyti susiskaldžiusią Europą, „vienybė vyrauja“ ir neatrodo, kad Prancūzija ir Vokietija būtų linkusios aukoti Vidurio Europą dėl Rusijos interesų.
Vidurio ir Rytų Europos šalyse veikiau „juntamas nepasitikėjimas, jog šių [Vakarų Europos] šalių elitas nepakankamai aiškiai įžvelgia grėsmę, kylančią iš dabartinės padėties“, sakė W. Przybylskis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
