YouTubeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tęsdamas savo kelionę Lotynų Amerikoje, antradienį paragino tų pačių pažiūrų šalis suvienyti jėgas prieš tai, ką pavadino Vakarų sankcijų šantažu.
Karakase su venesueliečių užsienio reikalų ministru Yvanu Gilu aptarinėdamas Rusijos karą Ukrainoje S. Lavrovas Venesuelą, Kubą ir Nikaragvą pavadino šalimis, pasirenkančiomis savo pačių kelią.
Jos, kaip ir Rusija, patiria žalingas ekonomines sankcijas, pažymėjo S. Lavrovas, kalbėdamas bendroje su Y. Gilu spaudos konferencijoje.
„Būtina suvienyti jėgas prieš bandymus šantažuoti ir neteisėtą vienašališką Vakarų spaudimą“, – sakė ilgametis Rusijos diplomatijos vadovas.
Savaitę truksianti S. Lavrovo kelionė Lotynų Amerikoje prasidėjo Brazilijoje; jis taip pat lankysis Nikaragvoje ir Kuboje, kur valdo Jungtinėms Valstijoms priešiškos kairiųjų vyriausybės.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva), JAV sukritikuotas dėl Rusijos ir Kinijos propagandos atkartojimo, antradienį aiškiai pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje.
Baltieji rūmai pirmadienį – kai L. I. Lula da Silva Brazilijoje susitiko su S. Lavrovu – sukritikavo brazilų prezidento pastabas dėl karo Ukrainoje. Per neseniai įvykusius valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L. I. Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje. Jis teigė, kad Kyjivas esą taip pat yra kaltas dėl karo, prasidėjusio 2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržus Rusijos pajėgoms.
Antradienį L. I. Lula da Silva tvirtino, kad nors jo vyriausybė smerkia Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, ji taip pat pasisako už suderėtą politinį konflikto sprendimą.
S. Lavrovas kalbėdamas apie Rusijos karą sakė, kad Maskva išspręs šią situaciją laikydamasi Jungtinių Tautų chartijos principų.
„Mūsų užduotis – užtikrinti, kad JT chartija būtų visiškai įgyvendinta, kad apsisprendimo teisė nebūtų panaikinama, kai tai patogu Vakarams“, – sakė jis.
S. Lavrovas vėlai antradienį taip pat susitiko su Venesuelos prezidentu Nicolas Maduro (Nikolu Maduru). Nė venas iš jų jokio pareiškimo apie susitikimą kol kas nepaskelbė.
Venesuela ilgą laiką yra svarbi Rusijos sąjungininkė; N. Maduro paramą Maskvai ne kartą reiškė ir prieš invaziją Ukrainoje, ir jai prasidėjus.
Maskva savo ruožtu remia Karakasą, Jungtinėms Valstijoms taikant sankcijas Venesuelai.
Venesuelos opozicija, remiama labai didelės tarptautinės bendrijos dalies, nepripažįsta N. Maduro perrinkimo 2018 metų rinkimuose, kurie yra laikomi suklastotais.
Dvišaliu lygiu Rusija ir Venesuela paskelbė pasirašiusios susitarimų dėl naftos ir kasybos.
S. Lavrovas vėliau nuvyks į rimtą ekonominę krizę išgyvenančią Kubą. Šios šalies prezidentas Miguelis Diazas-Canelis lapkritį lankėsi Rusijoje, kur paskelbė pasirašęs kelis susitarimus dėl naftos tiekimo salai. Vis dėl to degalų Kuboje tebetrūksta.
Kelionę S. Lavrovas užbaigs Managvoje, kur susitiks su Nikaragvos prezidentu Danieliu Ortega.
