2017 m. sprendimu į koaliciją pakviesti radikalios dešinės Laisvės partiją tuo metu vos 31-erių Sebastianas Kurzas nustebino visą Europą. Antradienį jis grįžta į valdžią. Šį kartą jo pašonėje – žaliųjų partija.
Pusantrų metų valdžioje išsilaikiusi S. Kurzo vadovaujama dauguma subyrėjo po to, kai į viešą erdvę iškilo su koalicijos partnere Laisvės partija ir jos lyderiu Heinzu-Christianu Strache siejamas korupcijos skandalas.
2019 m. rugsėjį vykusiuose rinkimuose kanclerio S. Kurzo Liaudies partija surinko 37 proc. rinkėjų balsų, tačiau to nepakako daugumai parlamente užsitikrinti. Trūkstamą palaikymą ir balsus, reikalingus ministrų kabinetui formuoti, S. Kurzui patikėjo Wernerio Koglerio vadovaujama žaliųjų partija.
26 vietos Austrijos parlamente – bene didžiausias žaliųjų partijos laimėjimas per visą jos gyvavimo istoriją. Jos sėkmingą pasirodymą rinkimuose galėjo lemti tai, kad aplinkosauga pakeitė imigraciją didžiausią susirūpinimą rinkėjams keliančių klausimų sąraše.
Apžvalgininkai tokią dešiniųjų ir žaliųjų sąjungą mato kaip sudarytą iš išskaičiavimo. S. Kurzui ji leis išlikti valdžioje, nenukentės ir jo siūloma politika – prioritetiniais laikomi siekiai mažinti mokesčius ir griežtinti imigracijos politiką.
Žaliesiems tai užtikrins galimybę į aukščiausią politinį lygmenį iškelti su klimato kaita susijusius klausimus. Austrija jau paskelbė siekį iki 2040 m. tapti klimatui neutralia valstybe, iki 20200 m. tikisi įtvirtinti vadinamąjį anglies dvideginio mokestį.
Žalieji, kaip jaunesnieji koalicijos partneriai, gaus keturis ministrų portfelius, įskaitant aplinkos ministro, kuruojančio ir infrastruktūros, transporto, energetikos bei technologijų sritis. Liaudies partija kontroliuos likusias ministerijas.
Tačiau tokios sąjungos eksperimentas gali ir nepasiteisinti. Nepaisant itin gerai vertinamo žaliųjų lyderio vadybinių gebėjimų, žaliesiems koją gali pakišti politinės patirties stoka. Efekto tikrai nesušvelnins paties jauniausio istorijoje kanclerio S. Kurzas būdo savybės – jis laikomas gana žiauriu vadovu.
Kaip benutiktų, padėtis Austrijoje bus itin akylai stebima iš Vokietijos pusės. Po 2021 m. šalyje vyksiančių federalinių rinkimų, joje gali pasikartoti panaši kaip Austrijoje situacija.
