ScanpixKol nei viena, nei kita neprašo daugiau, draugauti Rusijai ir Turkijai apsimoka
Priešininkės jos buvo nuo seno. Į pirmuosius karus tuometės Osmanų ir Rusijos imperijos įsitraukė dar XVII a. pabaigoje ir iki pat XIX a. antros pusės mūšio lauke susidūrė bene dešimtį kartų.
Tiesa, tarpukariu bendradarbiavimo naudą pripažino, tačiau tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinių karų metais palaikė skirtingas puses, per Šaltąjį karą pozicijas užėmė priešingose geležinės uždangos pusėse. Žlugus Sovietų Sąjungai, Turkija ir Rusija susirėmė dėl įtakos Vidurio Azijos ir Kaukazo regionuose. Prieš daugiau kaip penkerius metus jų nuomonės išsiskyrė dėl Krymo pusiasalio ir čia gyvenančių turkams artimų totorių padėties.
Šiandien abiejų valstybių lyderiai turi bendrą galvos skausmą – nuo 2011 m. Sirijoje tebesitęsiantį pilietinį karą. Tačiau vis tiek pešasi kaip šuo su kate, nes chaosą regione malšinti taip pat būtų linkę skirtingomis priemonėmis. Turkijos, po Antrojo pasaulinio karo prisijungusios prie NATO, sąjungininkams Vakaruose jau senokai nerimą kelia abiejų valstybių deklaruojamas ryžtas išplėsti tarpusavio ryšius, ypatingą dėmesį kreipiant į saugumo ir ekonomikos sritis.
