Visi keliai veda į Romą. Vis dėl to vanduo šią vasarą jos nepasiekia net Antikos imperijos laikus menančiais vandentiekio vamzdžiais.

Romos vandentiekis dar imperijos laikais buvo siejamas su civilizacijos pergale prieš gamtą inžinerinę išmonę ir neišsenkanti sėkmės ir galios šaltinį. Vanduo, į amžinąjį miestą patenkantis iš šalimais esančių vandens telkinių, teka antikiniais vamzdžiais, gargaliuoja barokiniuose fontanuose, o atsukus XIX amžiaus kranelius liejasi tiesiog aikštės viduryje. Tačiau panašu, kad ir amžinam gyvybės ir tyrumo simboliui amžinajame mieste atėjo sunkios dienos. Ypatingai sunkios juo besinaudojančiams Romos gyventojams ir miesto svečiams.

Užsuka kranelius

Italijos valdžia siūlo riboti vandens naudojimą 1,5 mln. Romos gyventojų iki 8 valandų per parą, savivaldybė įpareigojo nutraukti vandens tiekimą iš netoliese esančio Bracciano ežero. Tokių priemonių nuspręsta imtis vis didėjant visą regioną apėmusiam karščiui. Dar birželio mėnesį Romoje imta užsukinėti fontanus, vandens čiaupus ir vamzdelius, kurių mieste – per 3000. Kiekvieną dieną jie į turistų pamėgtą miestą tiekia šaltą ir geriamą vandenį. Solidarių veiksmų ėmėsi ir Vatikanas – užsukti visi 100 mikrovalstybėje veikiantys fontanai. Tokį žingsnį esą palaikęs ir pats popiežius, dar 2015 m. griežtai pasmerkęs eikvojimą ir pabrėžęs aplinkos apsaugos svarbą. (Pixabay nuotr.) Visgi baiminamasi, kad miesto valdžia neįvertino šalutinių sprendimo veiksnių. Sustabdžius vandens tiekimą gatvėse bei gyventojų namuose, nukentės benamiai, kurių didžiąją dalį dabar sudaro migrantai iš įvairių šalių. Taip pat stipriai pabrangs vanduo, padaugės šiukšlių miesto gatvėse, imsis kištis per amžius vandenį į Romą tiekiantys vandentiekio vamzdžiai.

Sustabdžius vandens tiekimą gatvėse bei gyventojų namuose, nukentės benamiai, kurių didžiąją dalį dabar sudaro migrantai iš įvairių šalių.

Italijos sveikatos apsaugos ministras perspėja, kad vandens ribojimas gali pakenkti visuomenės sveikatai. Viena vertus, tai gerokai apsunkins miesto ligoninių ir kitų institucijų darbą. Kita vertus, vers viešbučius, viešojo maitinimo įstaigas ar parduotuves nesilaikyti numatytų higienos normų.

Politinė krizė

Visgi apžvalgininkai pastebi, kad Romą ir visą Italiją ištikusi biblinius laikus greit priminsianti nelaimė – nėra sąlygota tik besikeičiančio klimato. Politinė miesto valdžia ne pirma diena susilaukia kritikos dėl valios priimti sprendimus trūkumo bei neefektyvaus valdymo. (Pixabay nuotr.) Negana to, savivaldybės įmonei „Acea“ šiais metais ėmus tvarkyti daugiau kaip trečdalį vandentiekio vamzdžių, pasirodė pranešimai apie vagiamą vandenį, išsiliejimą gatvėse ir pastebėtus teršalus. Įvairiais skaičiavimais, beveik 40 proc. Romoje tiekiamo vandens nepasiekia gyventojų ir „nusėda tamsoje“.

Įvairiais skaičiavimais, beveik 40 proc. Romoje tiekiamo vandens nepasiekia gyventojų ir „nusėda tamsoje“.

Miesto merė Virginia Raggi pažadėjo, kad bus imtasi visų įmanomų priemonių sprendimui riboti vandens tiekimą atidėjimui. Ji, esą, bijo visai prarasti visuomenės pasitikėjimą ir valdžią. Tačiau jos sprendimams oponuoja Lazio regiono, kuriam priklauso ir Roma, prezidentas Nicola Zingaretti. Jo teigimu, Romoje išeikvojama daugiausiai vandens, todėl atsakomybę dėl susidariusios padėties turi prisiimti šis miestas.

Ekologinė katastrofa

Skelbiama, kad visoje Italijoje šių metų liepą iškrito 72 proc. mažiau kritulių nei pastaraisiais metais, o tokia sausra – trečia didžiausią per 60 metų. Labiausiai nuo sausros jau nukentėjo pienininkai, vynuogių, alyvuogių ir pomidorų augintojai. Šeši Šiaurės Italijos regionai jau paskelbė apie nepaprastąją padėtį, Žemės ūkio ministerijai pateiktas prašymas deklaruoti ir stichinę nelaimę bei padengti jau 2 mlrd. eurų siekiančius ūkininkų patirtus nuostolius. Aplinkosaugininkai neatmeta ir ekologinės katastrofos galimybės. (Pixabay nuotr.)