IQ fotomontažasSlovakijoje šį mėnesį vyks prezidento rinkimai, kurie gali arba sušvelninti, arba sugriežtinti šios NATO ir ES narės požiūrį į Ukrainą, kurios suverenitetu ji abejoja.
Apklausų rezultatai rodo, kad kovo 23 dieną vyksiančiuose rinkimuose pagrindinės varžybos vyks tarp Rusijai palankaus premjero sąjungininko ir liberalaus diplomato.
Tarp 11 pretendentų pirmauja buvęs premjeras bei dabartinis parlamento pirmininkas Peteris Pellegrinis ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.
P. Pellegrinis sulaukė paramos iš ministro pirmininko Roberto Fico, atsisakančio teikti karinę pagalbą Ukrainai, kvestionuojančio jos suverenumą ir raginančio siekti taikos su Rusija.
I. Korčokas tvirtai palaiko Ukrainą ir yra panašių pažiūrų kaip ir kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, arši vyriausybės kritikė, nusprendusi nekandidatuoti antrai kadencijai.
„Pellegrinio pergalės atveju galime tikėtis tolesnio dabartinės vyriausybės pozicijos ir dabartinių naratyvų gilinimo“, – sakė apklausų agentūros „Median“ politologas Michalas Mislovičius.
„Jei laimės Korčokas, galime bent jau tikėtis, kad jis šiuo atžvilgiu bus atsvara vyriausybei ir parlamentui“, – AFP sakė M. Mislovičius.
Nuomonių skirtumai dėl Ukrainos
Nors prezidento pareigos yra iš esmės reprezentacinės, jis ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausio rango teisėjus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, ir yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Valstybės vadovas taip pat gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.
Apklausų rengėjai tikisi įtemptų varžybų. Naujausia agentūros „Focus“ apklausa parodė, kad P. Pellegrinis surinktų 35 proc. balsų, o I. Korčokas – 34 proc. Taigi, jie abu patektų į antrąjį turą, kuris vyks balandžio 6 dieną, nes antrasis turas rengiamas tada, kai nė vienas kandidatas negauna daugiau kaip 50 proc. balsų.
Karas Ukrainoje buvo neatsiejamas rinkimų kampanijos šioje 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje akcentas. „Tai tema, kuri labai skaldo suaugusius Slovakijos gyventojus“, – sakė M. Mislovičius.
Tai pripažino ir P. Pellegrinis. „Slovakijos politinė scena yra pasidalijusi į tuos, kurie bet kokia kaina pasisako už karo tęsimą, ir tuos, kurie reikalauja pradėti taikos derybas“, – sakė jis.
„Aš priklausau pastariesiems“, – sakė P. Pellegrinis AFP.
„Šizofreniškas požiūris“
48 metų P. Pellegrinis yra partijos „Hlas-SD“, jaunesniosios R. Fico vadovaujamos vyriausybės koalicijos „Smer-SD“ narės pirmininkas. Koalicijai dar priklauso nedidelė nacionalistinė partija SNS.
Analitikas Radoslavas Stefančikas sakė, kad P. Pellegrinis linkęs atkartoti vyriausybės poziciją dėl Ukrainos.
„Vyriausybė laikosi šizofreniško požiūrio.... Viena vertus, ji siunčia žodinius signalus, kad simpatizuoja Rusijos vyriausybei. Kita vertus, ji remia ES ir NATO veiksmus Rusijos atžvilgiu“, – sakė Bratislavos ekonomikos universiteto analitikas.
59 metų I. Korčokas priklauso proukrainietiškai stovyklai.
„Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę... Nemanau, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos, kad pasiektų taiką, – sakė jis AFP. – Pirmoji sąlyga, kad galėtume kalbėti apie taikų šio karo sprendimą, yra ta, kad turi liautis Rusijos raketų smūgiai į Ukrainos mokyklas ir ligonines.“
Nors I. Korčokas kandidatuoja kaip nepriklausomas kandidatas, jį remia opozicinės partijos, manančios, kad P. Pellegrinio pergalė atvertų kelią prezidento malonei, kuri galėtų būti suteikta vyriausybės sąjungininkams, pripažintiems kaltais dėl kyšininkavimo ir korupcijos.
Tarp kitų pretendentų į prezidento postą yra prokremliškas buvęs Aukščiausiojo teismo vadovas Štefanas Harabinas, buvęs kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Marianas Kotleba ir buvęs premjeras Igoris Matovičius.
