ScanpixSlovakijoje, kurioje šį mėnesį vyks rinkimai, gali bręsti pokyčiai užsienio politikos srityje, įskaitant požiūrį į karą Ukrainoje, teigia analitikai, apklausoms rodant, kad naujuoju ministru pirmininku gali tapti Kremliui palankus veikėjas.
Iki šiol provakarietiška vyriausybė Bratislavoje tvirtai rėmė karo draskomą rytinę kaimynę, nuo praėjusių metų vasario kovojančią su Rusijos invazija. 5,4 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos šalis buvo pirmoji NATO narė, kuri pristatė Ukrainai naikintuvus.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rugsėjo 30 dieną pirmalaikius rinkimus laimės „Smer-SD“ partija, kurios lyderis Robertas Fico yra išsakęs Kremliaus retoriką atitinkančius komentarus.
„Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, kai Ukrainos fašistai žudė rusų tautybės civilius“, – teigė jis viename vaizdo įraše, pakartodamas netikslius ir nepagrįstus Rusijos teiginius.
R. Fico taip pat yra pažadėjęs nedelsiant nutraukti bet kokią karinę pagalbą Ukrainai, nepritaria Kyjivo siekiui prisijungti prie NATO ir smerkia Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.
Politologo Jurajaus Marušiako teigimu, Slovakija gali tapti panašesnė į Vengriją, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra palankiausiai Kremliaus atžvilgiu nusiteikęs Aljanso bendruomenės lyderis.
„Neatmetu prorusiškų pokyčių mūsų užsienio politikos kryptyje, jei „Smer-SD“ pavyks suformuoti vyriausybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Žurnalisto nužudymas
58-erių R. Fico siekia sugrįžimo į vyriausybės vadovo postą, kurį užėmė 2012–2018 metais. Šias pareigas jis skandalingai prarado kilus antivyriausybiniams protestams po to, kai buvo nušautas žurnalistas Janas Kuciakas ir jo sužadėtinė.
Prieš nužudymą J. Kuciakas tyrė mįslingus verslininkų, politikų ir kitų aukšto rango pareigūnų ryšius.
Vėliau, 2020 metais, opozicija laimėjo visuotinius rinkimus ir suformavo vyriausybę, kovojusią su korupcija ir demonstravusią tvirtą solidarumą su Ukraina.
Tačiau dėl nesutarimų koalicijos viduje praėjusiais metais buvo surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo, per kurį buvo nuversta vyriausybė ir sudarytos sąlygos surengti pirmalaikius rinkimus.
Nepaisant kaltinimų korupcija, „Smer-SD“ nuomonių apklausose šiuo metu pirmauja su 20 proc. balsų. Pernai R. Fico ir jo vidaus reikalų ministras taip pat buvo apkaltinti organizuotos nusikalstamos grupuotės sukūrimu.
Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojo Michalo Šimečkos vadovaujama liberali Slovakijos pažangioji partija su 15 proc. apklausose rikiuojasi antroje vietoje, o trečia su 14 proc. balsų yra buvusio R. Fico sąjungininko Peterio Pellegrini kairiųjų partija „Hlas-SD“.
R. Fico neatmeta galimybės po rinkimų sudaryti koalicijos sutartį su kraštutinių dešiniųjų partija „Respublika“, kuri šiuo metu su 8 proc. yra ketvirta.
Rusofilija
Nuo praėjusių rinkimų kilusi politinė sumaištis ir vidiniai nesutarimai išvargino daugelį rinkėjų, o tai buvo naudinga tokioms partijoms kaip „Smer-SD“ ir „Respublika“.
Tačiau R. Fico prieš Ukrainą nukreipta retorika taip pat susilaukia atgarsio.
Bratislavoje įsikūrusio analitinio centro „Globsec“ duomenimis, Slovakija yra viena iš prorusiškiausių ES šalių.
„Respondentų įsitikinimas, kad Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, siekė tik 40 proc., o dauguma jų pasidavė dezinformacijos naratyvams, kaltinantiems Ukrainą arba Vakarus“, – teigiama 2023 metais centro paskelbtoje ataskaitoje.
Palyginimui, kaimyninėje Lenkijoje Rusiją kaltina 85 proc. žmonių, o Čekijoje – 71 procentas.
Pasak hibridinių grėsmių ir sąmokslo teorijų ekspertės Veronikos Golianovos, rusofilija Slovakijoje turi ilgą istoriją.
„Tai siekia XIX amžių, slovakų tautos kūrimosi pradžią Austrijos-Vengrijos imperijos laikais, – sakė ji AFP. – Pabrėždami priklausomybę slavų tautoms, nacionalistai išskyrė save iš vengrų ir vokiečių. Rusija idealizuojama kaip visų slavų gynėja.“
„Lengvas grobis Rusijos propagandai“
Politikos analitikas Grigorijus Mesežnikovas sakė, kad Slovakijoje taip pat jaučiama nostalgija komunistiniam režimui, nes daug gyventojų mano, jog sovietmečiu gyveno geriau.
Dėl to šalis, anot jo, yra palanki terpė internetiniam dezinformacijos tinklui, skleidžiančiam melagingus ir Rusijos pusę palaikančius naratyvus.
„Rusijai ir Rusijos propagandai Slovakija yra gana lengvas grobis, – AFP sakė G. Mesežnikovas. – Įtakingi politikai, tokie kaip Robertas Fico, taip pat skatina šias prorusiškas nuotaikas.“
Pasak Vidaus reikalų ministerijos Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro atstovo Danielio Milo, Slovakijoje pagrindinė rusiškos dezinformacijos platinimo terpė yra „Telegram“ platforma.
„Mūsų analizės duomenimis, iki 20 proc. Slovakijos „Telegram“ turinio yra tiesiogiai paimta iš šaltinių rusų kalba, – sakė jis. – Tai daugiausia Rusijos propaganda ir jų informacinės operacijos.“
