Lietuvoje viešintis Slovėnijos prezidentas stebisi, kad Vilnius taip stipriai nerimauja dėl Rusijos grėsmės, tačiau teigė suprantantis Baltijos šalių susirūpinimą saugumu.
„Esu nustebęs dėl šio susirūpinimo apimties, tačiau rimtai jį vertinu“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė B.Pahoras, paklaustas apie rudenį Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančias pratybas „Zapad“.
D.Grybauskaitė teigė susitikimo metu Slovėnijos vadovą informavusi, jog būsimi mokymai yra puolamojo pobūdžio ir nukreipti prieš Vakarus.
Slovėnija yra išsaugojusi istoriškai draugiškus santykius su Maskva, nors ir prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) Rusijai taikomų sankcijų dėl Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje.
Be to, Slovėnija atsiųs karių į Latvijoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną.
B.Pahoras teigė suvokiantis, jog pastaraisiais metais saugumo situacija Europoje itin pasikeitė.
Slovėnijai svarbu klausyti savo draugų, klausytis Lietuvos prezidentės ir palaikyti saugumą bei taiką.
„Kas prieš dešimt metų galėjo pagalvoti, jog mes susidursime su Krymo okupacija? Kas galėjo pagalvoti, kad nestabilumas Ukrainoje bus toks didelis, koks dabar yra? Kas galėjo pagalvoti, kad Kaukazas susidurs su tokiomis didelėmis problemomis, ir kas galėjo pagalvoti, kad Artimuosiuose Rytuose mes susidursime su politine ir karine krize, tokia svarbia Europos Sąjungai“, – kalbėjo Slovėnijos prezidentas.
„Todėl Slovėnijai svarbu klausyti savo draugų, klausytis Lietuvos prezidentės ir palaikyti saugumą bei taiką“, – pridūrė jis.
Kibernetinio saugumo iššūkiai
Lietuvos ir Slovėnijos prezidentai susitikimo metu taip pat aptarė kibernetinį saugumą.
Antradienį jie vyks į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, besirūpinantį valstybės informacinių sistemų ir jų infrastruktūros saugumu.
Slovėnijos prezidentas pripažįsta, kad jo šalis nėra pasirengusi tinkamai reaguoti į kibernetinius išpuolius, nes nesusiduria su tiesiogine karine grėsme.
„Mums reikia imtis priemonių, mes negalime delsti. (...) Tikėti, kad Slovėnijai nieko nenutiks, būtų labai naivu“, – sakė B.Pahoras.
„Mes nerimaujame dėl kibernetinio saugumo padėties ir grėsmių. Manau, kad mes žengiame į naują erą, kuriai reikia naujos saugumo klausimų sprendimų paradigmos“, – teigė jis.
Tuo metu Lietuvoje 2015 metais buvo sukurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, priimti kibernetinės gynybos planai, vyksta kibernetinio saugumo pratybos, tačiau ekspertai jo būklę Lietuvoje kol kas vertina kaip nepatenkinamą.
„Kibernetinis saugumas, kaip minėjau, yra viena iš karto vedimo formų. Šalia propagandos ir informacinio karo mes turime ir kibernetinio saugumo iššūkius“, – sakė D.Grybauskaitė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
