ScanpixGinkluotos ir Donaldui Trumpui lojalios sukarintos organizacijos ruošiasi „apsaugoti nuo galimų pažeidimų“ JAV prezidento rinkimus, o visai neseniai vienos tokių organizacijų planuotas įvykdyti Mičigano valstijos demokratų gubernatorės pagrobimas kelia rimtą klausimą, ar šios organizacijos negali tapti rimta grėsme JAV demokratijai?
Portalo „Financial Times“ duomenimis, praėjusią savaitę JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) sugebėjo sustabdyti sukarintos organizacijos „Wolverine Watchmen“ planus Mičigane surengti karinį perversmą ir pagrobti valstijos gubernatorę Gretchen Whitmer.
Teisėsaugos teigimu, ši organizacija jau kuris laikas rinko informaciją apie vietos politikų ir policijos pareigūnų gyvenamąsias vietas, gamino ir testavo savadarbius sprogmenis, dažnai rengė karines pratybas.
Tačiau panašios organizacijos pastaruoju metu steigiamos ir aktyviai veikia visoje šalyje, o vienas esminių varomųjų variklių šioms grupuotėms – pats JAV prezidentas D. Trumpas. Remdamasis nepagrįstais kaltinimais dėl galbūt planuojamų pažeidimų per rinkimus, jis paragino visus galinčius vyrus ir moteris jungtis į specialius būrius, galinčius stebėti artėjantį rinkimų procesą.
„Aš girdėjau, kad vieno dviejų, o gal ir trijų asmenų grupės ateis užtikrinti, kad rinkimų vietos būtų saugios“, – teigė internetinę platformą, vienijančią šimtus sukarintose grupuotėse dalyvaujančių asmenų, valdantis Joshas Ellisas.
D. Trumpą palaikantys ginkluoti civiliai ketina pasirodyti Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Pensilvanijos, Džordžijos, Pietų Karolinos, Indianos, Kentukio ir galbūt Šiaurės Karolinos valstijose. Pasak J. Elliso, šie asmenys neturėtų imtis jokių konkrečių veiksmų, nebent jei dabartinis JAV prezidentas pasakytų priešingai.
„D. Trumpas gali pasakyti, pavyzdžiui, kad „balsai buvo akivaizdžiai iš manęs pavogti“, ir liepti imtis veiksmų, o pagal Konstituciją jis yra kariuomenės vadas ir gali pašaukti į pagalbą visas JAV karines organizacijas“, – teigė aktyvistas.
Tačiau ekstremizmo ekspertai šias pavojingas sukarintas organizacijas vargiai gali pavadinti konstituciškomis. JAV legalios tik valstybės įkurtos karinės organizacijos, tokios kaip 450 tūkst. narių turinti Nacionalinė gvardija. Tačiau labai dažnu atveju savavališkai įkurtos organizacijos geba ne tik veikti, bet ir bendradarbiauti su vietos teisėsaugos institucijomis.
Toje pačioje Mičigano valstijoje, kurioje buvo planuojamas perversmas, vienas vietos šerifas aktyviai bendravo su „Wolverine Watchmen“ nariais ir juos gyrė, o FTB paskelbus apie jų planus, jis bandė teisinti teroristus sakydamas, kad šie planavo „nusikaltėlio suėmimą“, o ne gubernatorės pagrobimą.
Ši pavojinga situacija skatina ginkluotis ne tik D. Trumpo sekėjus, bet ir tiesioginę grėsmę pradedančius jausti demokratus bei tautines mažumas.
Portalo „Bridge Michigan“ duomenimis, augantis rasizmas ir pilietinio karo tikimybė verčia rasines mažumas ginkluotis. Vien per pastaruosius metus tarp afroamerikiečių buvo užfiksuotas didžiausias ginklų įsigijimo mastas, o vien 40 proc. iš nusprendusių ginkluotis asmenų tai darė pirmą kartą.
Sunku nuspėti, ar jau kitą mėnesį įvyksiantys prezidento rinkimai baigsis be rimtesnių incidentų, tačiau vis didėjanti gyventojų baimė, ginklavimasis ir šnekos apie pilietinio karo galimybę tikrai paliks nemenką randą JAV visuomenėje dar ne vieniems metams.
