Neribotą valdžią, kurios nuosekliai siekė daugelį metų, po nepavykusio perversmo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas gavo per vieną naktį.
Nors prieštaravo opozicija, šalies vadovui palankus parlamentas trims mėnesiams įvedė nepaprastąją padėtį. Laikinai sustabdžius Europos žmogaus teisių konvenciją baiminamasi dar didesnių žmogaus teisių ir laisvių apribojimų, absoliučios cenzūros ir dar silpnesnio parlamento.
R. T. Erdoğanas prieš politinius oponentus ne kartą yra kovojęs paslapčia pasitelkdamas teisines procedūras. Todėl dabar, regis, tetrūksta, kad Turkijos prezidentas paskelbtų išankstinius šalies vadovo rinkimus, o juos laimėjęs pakeistų konstituciją ir taip galutinai įtvirtintų prezidentinę valdžią. Žlugus pučui pradėtas masinis valymas: atleisti iš pareigų ir sulaikyti dešimtys tūkstančių kariškių, teisėjų, valstybės tarnautojų, paskelbtas draudimas iš šalies išvykti švietimo srities darbuotojams, pasigirdo raginimų grąžinti mirties bausmę.
Karinio perversmo rengimu R. T. Erdoğanas apkaltino buvusį partnerį, JAV gyvenantį turkų dvasininką Fethullahą Güleną ir jo bendrininkus. Oponentai teigia, jog pučas galėjo įvykti paties R. T. Erdoğano iniciatyva siekiant iš svarbių postų pašalinti sau nepalankius asmenis. Labiau tikėtina versija, kad dalis Turkijos karininkų, žinodami apie gresiančius valymus kariuomenėje, ėmėsi desperatiškų veiksmų.
Nors ES ir JAV pasmerkė perversmininkus, Turkijos santykiai su Vakarais tik blogėja. Antrą pagal dydį NATO kariuomenę turinti šalis prarado sąjungininkų pasitikėjimą ir skubiai ėmė taisyti santykius su Rusija, pašlijusius praėjusių metų pabaigoje turkams Sirijos pasienyje numušus rusų karo lėktuvą. Vladimiro Putino širdį turėtų glostyti antiamerikietiška Turkijos vadovybės retorika.
Kol kas R. T. Erdoğanas atrodo nugalėtojas, tačiau jo padėtis nepavydėtina. Nors perversmo naktį jį išgelbėjo sukilusi tauta, ištikimų šalininkų gretos ne ką didesnės nei nepritariančiųjų. Pasitikėjimą prezidentu pūtė įspūdingai augusi ekonomika, tačiau dabar ji yra R. T. Erdoğano Achilo kulnas – smunkant gyvenimui lygiui bus sunku išlaikyti žmonių paramą. Neramumai sudavė smūgį šalies patikimumui, atbaidė investuotojus, nuostolių patirs turizmo sektorius, didėja biudžeto deficitas. Sultonu vadinamas prezidentas gavo ko norėjo, tačiau neribota valdžia gali ir paspringti.
