ScanpixSekmadienį vykusiuose vietos valdžios rinkimuose Turkijos opozicija pasiekė įspūdingą pergalę. Opozicijos atstovai ne tik iškovojo didžiųjų miestų merų postus, bet ir visos šalies mastu surinko daugau balsų nei prezidento Recepo Tayyipo Erdogano „Teisingumo ir plėtros partija“ (AK).
Negalutiniais duomenimis, didžiausia opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) surinko 37,2 proc., o AK – 36 proc. balsų. Tai pirmasis R. T. Erdogano pralaimėjimas per 21 metus, kai jis vis stiprino savo valdžią.
Dar saldesnė opozicijos pergalė yra didmiesčiuose. Stambule, kurio meru yra buvęs ir R. T. Erdoganas, antrąją kadenciją iškovojo CHP atstovas Ekremas Imamoglu, surinkęs daugiau nei 50 proc. balsų ir AK kadidatą Muratą Kurumą aplenkęs daugiau nei 11 procentinių punktų. Jau vien tai yra smūgis R. T. Erdoganui ir AK, siekusiems didžiausio šalies miesto kontrolę, kuriam jie vadovavo ketvirtį amžiaus iki netikėtos R. Imamoglu pergalės 2019 m. Stambule gyvena 16 mln. žmonių, kas penktas Turkijos gyventojas. Mieste sukuriama 30 proc. Turkijos BVP, o 16 mlrd. siekiantis biudžetas leidžia tvirtėti jį valdančioms politinėms jėgoms. Stambulo mero postas neformaliai laikomas antru pagal įtaką šalyje.
Ankaroje, šalies sostinėje ir antrame pagal dydį mieste, dabartinis CHP meras Mansuras Yavasas 25 procentiniais punktais aplenkė AK kandidatą. Izmire, trečiajame Turkijos mieste, CHP kandidatas į merus taip pat įtikinamai nugalėjo.
Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius opozicija taip pat smarkiai įsiveržė į mažus miestelius ir kaimus, kurie tradiciškai yra pagrindinis AK paramos šaltinis.
Ši R. T. Erdogano nesėkmė turės įtakos Turkijos ateičiai, prezidentas greičiausiai atsisakys sumanymo rengti referendumą ir pakeisti Konstituciją, kad galėtų valdyti dar bent vieną kadenciją. Sutriuškinimas didmiesčiuose reiškia, kad tokiai idėjai būtų duotas stiprus rinkėjų atkirtis.
Opozicija pergalę pasiekė praėjus mažiau nei metams po praėjusią vasarą vykusių prezidento ir parlamento rinkimų, kuriuose įtikinamai nugalėjo R. T. Erdoganas ir AK. Tačiau valdančiųjų populiarumą tirpdė ekonominės problemos ir daugiau nei 70 proc. siekianti infliacija, nepaisant to, kad palūkanų normos buvo pakeltos iki 40 proc. R. T. Erdoganas nebeturi pinigų pašalpomis remti skurdžiausias visuomenės grupes.
