Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


NATO PLĖTRA
Suomijos prezidentas ir premjerė reiškia paramą narystei NATO
BNS
BNS Foto
S. Niinisto.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios.

NATO reikalų ekspertė Iro Sarkka iš Helsinkio universiteto prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors S. Niinisto viešai neatskleidė savo pozicijos, jis pateikė tam tikrų užuominų, rodančių, kad prezidentas linkęs pritarti stojimui.

„Prezidentas nebekalba apie ES gynybos variantą ar Suomijos, kaip tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį“, – sakė ji.

Kiti žingsniai

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas.

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

A. Anušauskas: Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja

Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

„Iš esmės, Rusija, tęsdama agresyvią retoriką, politiką ir agresyvius veiksmus prieš kaimynes, aš manau, kad sulaukia kaip tik priešingo rezultato“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, Suomijai tapus Aljanso nare, Lietuvai ir Baltijos valstybėms atsivertų „šiaurinis kelias“, planuojant pastiprinimo atvykimą.

„Tai yra tai, ko Lietuva ir Baltijos regiono valstybės neturėjo. Per Suomiją iš Norvegijos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Anot ministro, po to, kai Suomija taps NATO nare, Kaliningrado sritis taps dar labiau panašesnė į koridorių.

„Aš manau, kad Kaliningrado sritis, kuri buvo panaši į koridorių, tampa dar labiau panašesnė į koridorių ir aš manau, kad jeigu Rusijos kariniai planuotojai iš tikrųjų dirba ne vien tik pagal politinius užsakymus, kaip Ukrainos atveju, bet iš tikrųjų realiai mato situaciją, jie pamatys, kad Kaliningrado sritis tokiu atveju nėra apginama ir visiškai užblokuojama“, – teigė krašto apsaugos ministras.

G. Landsbergis: Suomijos narystė NATO dramatiškai keistų padėtį regione

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione.

„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Tokia apimtim NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai stipri valstybė, patyrus valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas“, – komentuodamas Suomijos vadovų pareiškimą sakė G. Landsbergis.

Klausiamas, ar prisijungus Suomijai į ją reikės siųsti papildomas NATO pajėgas, G. Landsbergis teigė, jog į šį klausimą bus atsakyta vėliau, taip pat pabrėžė, kad nuo šiol tai bus ilgiausia Aljanso siena su Rusija.

„NATO sustiprėja mūsų regione, klausimas, ar reikia papildomų pajėgų, matyt, vienintelis aspektas, kuris turi būti atsakytas, nes Suomija turi nepaprastai ilgą sieną su Rusija, tai dabar ilgiausia turima siena. Ar tam reikalingi papildomi pajėgumai, man sunku pasakyti, matyt, tai išgirsime vėliau“, – sakė G. Landsbergis.

Savo ruožtu jis garantavo, kad Suomijos narystės NATO ratifikavimas Seime neužtruks „nei vienos minutės ilgiau“ nei yra būtina pagal parlamento procedūras, to paties sakė laukiantis ir iš kitų Aljanso sostinių.

„Buvo keletas pasisakymų (prieš Suomijos narystę) iš atskirų politikų, bet kiek mes palaikome ryšį su vyriausybėmis, kurios iš esmės priima tuos sprendimus su parlamentais, jokio prieštaravimo nėra“, – teigė G. Landsbergis.

Klausiamas, kokios reakcijos galima laukti iš Rusijos, ministras pabrėžė, kad tai „agresyvi ir pavojinga valstybė“, todėl į visus grasinimus reikės reaguoti rimtai, net ir įvertinus, kad karą Ukrainoje tęsianti Rusija neturėtų pajėgų atidaryti naujo fronto.

„Matėm šiokio tokio gynybinių pajėgumų judėjimo šiauriniame regione, matyt, ruošiantis galimiems Suomijos sprendimams. Aš visą laiką pabrėžiu, kad Rusija yra agresyvi ir pavojinga kaimynė, ji tai įrodė ir karas Ukrainoje tą geriausiai visiems demonstruoja, todėl visus grasinimus (...) reikia vertinti rimtai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Net jei analitiškai mes juos (grasinimus) vertiname ir nelabai rimtai dėl to, kad tai yra valstybė, kuri pralaimi karą Ukrainoj, ir jos pajėgumai kovoti naujus karus kitur yra labai riboti, bet vertinti reikia rimtai, nes agresyvi valstybė kartais gali net neskaičiuodama savo resursų, nevertindama realių galimybių laimėti daryti tam tikrus veiksmus“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 05 12 11:51
Spausdinti