ScanpixLietuvos kaimynė Lenkija turi bene geriausią Europoje kariuomenę ir ji tik stiprės, rašo įtakingiausias Briuselio leidinys Politico.eu.
Kai praėjusią savaitę Lenkijos pasienyje nukrito paklydusi raketa ir žuvo du žmonės, kai kurie Europos lyderiai tiek pat nerimavo ir dėl to, kad smūgį galėjo įsakyti Rusija, ir dėl to, kaip reaguos Lenkijos vyriausybė.
Ilgalaikis Lenkijos nepasitikėjimas viskuo, kas susiję su Rusija, ir didelė dabartinės vyriausybės antipatija Maskvai sukėlė nerimą nuo Briuselio iki Berlyno, kad Varšuva gali pasielgti neapgalvotai. Tačiau, užuot praradusi drąsą, Varšuva elgėsi stoiškai, įvedė savo ginkluotųjų pajėgų parengtį, tačiau taip pat aiškinosi, kas įvyko. (Dabar teigiama, kad tai buvo priešlėktuvinės gynybos raketa, kurią Ukraina paleido siekdama apsisaugoti nuo Rusijos puolimo ir kuri paklydo.)
Šią išlaikytą Varšuvos reakciją, pasak Politico.eu, lėmė realybė, kuri daugelį metų daugumai Europos šalių buvo svetima: Lenkija turi tikriausiai geriausią Europoje kariuomenę, kuri bus dar labiau stiprinama.
Lenkijos paranoja dėl Rusijos paskatino ją atsisakyti didžiojoje Europos dalyje vyraujančios pacifistinės nuotaikos, kad įprastinis karas – tai praeitis. Vietoj to ji kuria pajėgas, kurios dabar yra pakeliui tapti galingiausiomis ES sausumos pajėgomis.
Kol Vokietija diskutuoja apie strateginį savo gynybos politikos posūkį, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, Lenkija jau vykdo dideles investicijas.
„Lenkijos kariuomenė turi būti tokia galinga, kad jai nereikėtų kariauti vien dėl savo jėgos“, – Lenkijos nepriklausomybės dienos išvakarėse sakė premjeras Mateuszas Morawieckis.
Tai pokytis, kuris sulaukė atgarsio tarp nepakeičiamų Lenkijos sąjungininkių – Jungtinių Valstijų.
„Lenkija tapo svarbiausia mūsų partnere žemyninėje Europoje“, – Politico.eu sakė aukštas JAV kariuomenės Europoje pareigūnas, minėdamas lemiamą vaidmenį, kurį Lenkija atliko remiant Ukrainą ir stiprinant NATO gynybą Baltijos šalyse.
Nors Vokietija, tradiciškai pagrindinė Amerikos sąjungininkė regione, lieka svarbia logistikos mazgo atrama, nesibaigiantys Berlyno debatai, kaip atgaivinti savo kariuomenę, ir strateginės kultūros stoka trukdo jai tapti lygiaverte partnere.
Kol Vokietija diskutuoja apie strateginį savo gynybos politikos posūkį, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, Lenkija jau vykdo dideles investicijas. Varšuva yra sakiusi, kad padidins savo planines išlaidas gynybai nuo 2,4 proc. BVP iki 5 proc. Tuo tarpu Vokietija, kuri pernai gynybai išleido apie 1,5 proc. BVP, svarsto, ar galės išlaikyti NATO 2 proc. tikslą, kai išnaudos 100 mlrd. eurų gynybos investicijų fondą, kurį patvirtino anksčiau šiais metais.
Pasitiki tik savimi
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas liepą pažadėjo, kad jo šalis turės „galingiausias sausumos pajėgas Europoje“, ir sėkmingai šio pažado laikomasi. Lenkija jau turi daugiau tankų ir haubicų nei Vokietija ir yra pasiruošusi turėti daug didesnę kariuomenę – iki 2035 m. planuojama turėti 300 tūkst. karių, palyginti su dabartiniais 170 tūkst. Vokietijos karių.
Nepaisant gilėjančio JAV ir Lenkijos kariškių bendradarbiavimo teikiant pagalbą Ukrainai, dabartinė Lenkijos vadovybė ir toliau nepasitiki prezidentu Joe Bidenu.
Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje yra apie 150 tūkst. karių, iš kurių 30 tūkst. priklauso 2017 m. įsteigtoms naujoms teritorinės gynybos pajėgoms. Tai „savaitgalio kariai“, kurie dalyvauja 16 dienų trukmės mokymuose, po kurių vyksta kvalifikacijos kėlimo kursai. Iš pradžių jie buvo laikomi šiek tiek nerimtais, tačiau dėl Ukrainos sėkmės naudojant tokius dalinius, aprūpintus prieštankinėmis ir priešlėktuvinėmis raketomis, dabar ši idėja atrodo daug prasmingesnė.
„Šiandien tos abejonės išnyko“, – per neseniai vykusią naujų teritorinių pajėgų prisaikdinimo ceremoniją sakė J. Błaszczakas.
Skirtingai nei Vokietijoje, kuriai sunkiai sekasi pritraukti naujų karių, Lenkijos verbavimas sulaukia vis didesnio dėmesio.
„Lenkų požiūris į savo kariuomenę yra daug pozityvesnis nei Vokietijos, nes jie turėjo kovoti už savo laisvę, – Politico.eu sakė Gustavas Gresselis, buvęs Austrijos kariškis ir saugumo tyrinėtojas, dabar dirbantis Europos užsienio santykių taryboje. – Kariniuose sluoksniuose niekas neabejoja Lenkijos kariuomenės kokybe.“
Tačiau kitas klausimas, ar Lenkijos karinė galia taps politine įtaka Europoje, teigia Politico.eu. Kol kas taip neatsitiko dėl to, kad ES dominuojančios centristinės jėgos nepasitiki Lenkijos vyriausybe, kurią kontroliuoja nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (PiS). Nuolatinis Varšuvos ir Briuselio susipriešinimas dėl to, ką ES laiko demokratinių normų ir teisinės valstybės principų nepaisymu, pakenkė Lenkijos reputacijai visame bloke.
„Lenkija dėl savo vidinių konfliktų politiškai atsidūrė uždaroje dėžėje“, – sakė J. Gresselis ir pabrėžė net PiS viduje vykstančias kovas dėl šalies krypties ir dėl to, kiek toli eiti siekiant kompromiso su Europa. Tačiau vienintelis dalykas, dėl kurio gali sutarti susiskaldžiusios Lenkijos politinės partijos, yra būtinybė stiprinti kariuomenę.
Tikimasi, kad iki šio dešimtmečio vidurio ar pabaigos korėjiečiai iš viso pristatys 1000 tankų K2 ir 600 haubicų K9.
Nors Varšuva nerimauja dėl Rusijos, ji taip pat nerimauja dėl Vašingtono patikimumo. Tačiau, skirtingai nei didžioji dalis likusios ES, jiems nerimą kelia ne tai, kad Donaldas Trumpas gali grįžti į prezidento postą, o tai, kad jis gali negrįžti. Nepaisant gilėjančio JAV ir Lenkijos kariškių bendradarbiavimo teikiant pagalbą Ukrainai, dabartinė Lenkijos vadovybė ir toliau nepasitiki prezidentu Joe Bidenu, kuris būdamas kandidatu pavadino šalies vyriausybę „totalitarine“.
Pagaminta Korėjoje
Nors Vašingtonas palankiai įvertino Lenkijos pažadus dėl išlaidų gynybai, taip pat kyla klausimų, ar Varšuva iš tikrųjų jų laikysis. Taip pat JAV šiek tiek nusivylė, kad Varšuva dėl kai kurių didžiausių pirkinių kreipėsi į Pietų Korėją.
Šį pavasarį Lenkija pasirašė 23 mlrd. zlotų (4,9 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl 250 tankų „Abrams“ iš JAV – tai greitas 240 sovietinių tankų, išsiųstų į Ukrainą, pakeitimas. Jos oro pajėgos aprūpintos JAV naikintuvais F-16, o 2020 m. Varšuva pasirašė 4,6 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl 32 naikintuvų F-35. Tačiau pastaruoju metu daugiausia lėšų karinėms reikmėms ji išleido Korėjoje, kur pasirašė daugybę sandorių dėl tankų, lėktuvų ir kitų ginklų pirkimo.
Iki šiol Lenkija iš Korėjos užsakė ginkluotės už 10–12 mlrd. dolerių, teigė Mariuszas Cielma, karinių technologijų naujienų ir analizės svetainės „Nowa Technika Wojskowa“ redaktorius. Sandoriai apima 180 tankų K2 „Black Panther“, 200 haubicų K9 „Thunder“, 48 lengvuosius atakos lėktuvus FA-50 ir 218 raketų paleidimo įrenginių K239 „Chunmoo“.
Tikimasi, kad iki šio dešimtmečio vidurio ar pabaigos korėjiečiai iš viso pristatys 1000 tankų K2 ir 600 haubicų K9.
„Nė viena Vakarų šalis nenori taip smarkiai ir taip greitai didinti savo kariuomenės. Kad ir kas gautų Lenkijos ginkluotės sandorius, jų laukia dešimtmečiai pajamų, nes įrangą reikia prižiūrėti ir remontuoti“, – Politico.eu sakė M. Cielma.
Korėja patraukli tuo, kad jos karinė įranga paprastai yra pigesnė už JAV ir Europos alternatyvas ir ji gali būti gaminta pagal griežtą grafiką. Žinoma, šie pirkimai yra dūris į akis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svajonėms apie „strateginę autonomiją“, kuriomis jis įsivaizduoja Europą, galinčią apsiginti savos gamybos (greičiausiai prancūziškais) ginklais.
Esame pasirengę dalyti sandorius ir pinigus, bet ne tada, kai mums sakoma, kad Lenkija nėra teisinė valstybė.
Tačiau Lenkijos vadovai neslėpė, kad Europos spaudimas Lenkijai dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų ir kitų klausimų taip pat turėjo įtakos sprendimams apsipirkti Seule.
„Esame pasirengę pirkti ginklų kitose ES šalyse, tačiau jos turi nutraukti savo karą prieš Lenkiją, – anksčiau šį mėnesį sakė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczyńskis. – Esame pasirengę dalyti sandorius ir pinigus, bet ne tada, kai mums sakoma, kad Lenkija nėra teisinė valstybė.“
Varšuva užsakė itališkų „Leonardo“ sraigtasparnių už 8 mlrd. zlotų, tačiau sutartyje buvo numatyta, kad sraigtasparniai turi būti pagaminti Lenkijoje.
Nors niekas neabejoja Lenkijos išlaidų užmoju, kai kas abejoja jų pagrįstumu ir politiniais motyvais. Iki 2035 m. šalis ketina išleisti kariuomenei 524 mlrd. zlotų.
„Gerai, mums reikia tankų ir haubicų, bet ar strateginiu ir operatyviniu požiūriu jų reikia tiek daug? Nėra jokio aiškumo, kodėl ministerija staiga paskelbė visus tuos sandorius“, – Politico.eu teigė į atsargą išėjęs generolas Stanisławas Koziejus, buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro – prezidento tarnybos – viršininkas.
Atsižvelgdami į saugumo svarbą Lenkijos rinkėjams, daugelis įtaria, kad PiS investuoja į kariuomenę siekdama pergalės kitų metų rinkimuose.
„Turi būti pusiausvyra tarp karinių išlaidų ir bendro šalies ekonominio vystymosi, – kalbėjo S. Koziejus. – Kad ir kokie būtų planai, jie turėtų būti parengti išanalizavus, kokios bus strateginės Lenkijos saugumo sąlygos po karo Ukrainoje.“
Berlynas Lenkiją laiko buferiu, skiriančiu jį nuo Rusijos. Kuo daugiau tankų ir karių turės Lenkija, tuo saugesnė bus Vokietija.
Vokietija, atrodo, palankiai vertina Lenkijos karinių pajėgų stiprinimą, nepaisydama sudėtingų dvišalių abiejų šalių santykių ir nelengvos abiejų šalių istorijos. Berlynas Lenkiją laiko buferiu, skiriančiu jį nuo Rusijos. Kuo daugiau tankų ir karių turės Lenkija, tuo saugesnė bus Vokietija.
„Man susidaro įspūdis, kad vokiečiai mato kitą hamaką“, – sakė G. Gresselis, turėdamas omenyje Berlyno reputaciją, kad jis sėdi ir ilsisi, o sąjungininkai, ypač JAV, atlieka sunkų darbą gynybos srityje.
Tiesa, Berlynas pasiūlė Varšuvai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kad padėtų jai apsaugoti savo oro erdvę po to, kai praėjusią savaitę Lenkijoje nukrito paklydusi raketa, sekmadienį vienam laikraščiui pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
