PixabayAzerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad 71 jo karys žuvo per pastarąsias dvi dienas vykusius įnirtingus susirėmimus pasienyje su Armėnija.
Jerevanas paskelbė, kad prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų laikomasi ugnies nutraukimo ir kad naktį nebuvo jokių naujų kautynių.
Anksčiau Baku nurodė, kad žuvo 50 jo kariškių.
Azerbaidžano gynybos ministerija paskelbė 71 kario, nuo antradienio žuvusio per abiejų istorinių varžovių susirėmimus, sąrašą, o Armėnija pranešė, kad žuvo 105 jos ginkluotųjų pajėgų nariai.
Susirėmimai buvo nutraukti „dėl tarptautinio įsitraukimo“ ketvirtadienio naktį, nurodė Armėnijos saugumo taryba. Anksčiau Rusija nesėkmingai bandė tarpininkauti dėl paliaubų.
Europos Sąjunga pasveikino paliaubas ir nurodė, kad jų „kol kas laikomasi“.
„ES ir toliau aktyviai dalyvauja Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procese“, – teigiama Bendrijos atstovo užsienio reikalams ir saugumo politikai Peterio Stano pareiškime.
Ten pat rašoma, kad ES specialusis atstovas Toivo Klaaras trečiadienį rengė aukšto lygio konsultacijas Baku, o ketvirtadienį – Jerevane.
Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą inicijavus smurtą prie bendros sienos. Šimtai civilių armėnų turėjo bėgti iš savo namų pasienyje.
Smurtas prasiveržė Jerevano artimiausios sąjungininkės Maskvos dėmesiui nukrypus į septintą mėnesį tęsiamą savo karą Ukrainoje.
Vėliau ketvirtadienį į Jerevaną turi atvykti Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai priklauso kelios buvusios sovietinės respublikos, delegacija, pranešė armėnų Užsienio reikalų ministerija.
Armėnija yra KSSO narė, o Azerbaidžanas šiam blokui nepriklauso.
Antradienį Armėnijos saugumo taryba paprašė Maskvos karinės pagalbos. Rusija pagal sutartį privalo ginti Armėniją invazijos iš užsienio atveju.
Trapus taikos procesas
Pasklidus gandams, kad premjeras Nikolas Pašinianas planuoja sutikti su nuolaidomis dėl dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo su Azerbaidžanu, Jerevane opozicijos šalininkai praėjusią naktį surengė antivyriausybinį protestą ir reikalavo jo atsistatydinimo.
Kaimyninės šalys dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Karas Ukrainoje pakeitė jėgų pusiausvyrą regione, Rusijai susiduriant su vis didesne tarptautine izoliacija.
Vadovauti Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienos klausimą ir transporto jungčių atblokavimą, ėmėsi Europos Sąjunga.
Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl potencialios taikos sutarties.
Pastarąjį kartą abu lyderiai susitiko Briuselyje rugpjūčio 31 dieną – tuomet įvyko derybų raundas, tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Cherles'iui Micheliui.
Analitikai sako, kad naujausias smurto proveržis didele dalimi nubraukė Briuselio pastangas siekiant Baku ir Jerevano taikos susitarimo.
Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai. Po to vykęs konfliktas nusinešė maždaug 30 tūkst. gyvybių.
