UnsplashNiujorke antradienį prasideda kasmetinis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas, pasauliui išgyvenant virtinę jį suskaldžiusių krizių, pradedant Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų ir kreipimųsi vaizdo ryšiu JT Generalinė Asamblėja vėl prašo lyderių atvykti asmeniškai, jei jie nori pasisakyti. Vienintelė išimtis padaryta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Tačiau Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II mirtis paveikė susitikimo darbotvarkę. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, tradiciškai turėjęs pirmąją susitikimo dieną antrasis kreiptis į Generalinę Asamblėją, savo kalbą pasakys trečiadienį.
Pirmąją dieną kalbės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – dviejų didžiausių Europos Sąjungos, įvedusios griežtas sankcijas Rusijai už agresiją prieš Ukrainą, ekonomikų lyderiai.
„Šįmet Ukrainos klausimas bus labai svarbus. Tai bus neišvengiama“, – Niujorke žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Žinome, kad yra daug kitų problemų. Tačiau karas Ukrainoje kelia šoko bangas visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Visgi JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino lyderius nepamiršti kitų prioritetų – pavyzdžiui, švietimo, kuris buvo pirmadienį vykusio specialaus aukščiausiojo lygio susitikimo tema.
„Švietimas išgyvena gilią krizę. Užuot buvęs didžiuoju skatinamuoju veiksniu, švietimas sparčiai tampa didelės atskirties veiksniu“, – sakė A. Guterresas susitikime.
Jis įspėjo, kad COVID-19 pandemija turėjo pražūtingą poveikį mokymuisi, nes neturtingi moksleiviai, neturintys technologijų, atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje, o konfliktai dar labiau sutrikdė mokyklų darbą.
Jungtinių Tautų vystymosi programa anksčiau šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad COVID-19 pandemija žmonijos pažangą nubloškė atgal penkeriais metais.
