UnsplashŠvedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai.
Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.
Ji pasmerkė „aiškų tarptautinės teisės ir Europos saugumo tvarkos pažeidimą“.
Nepaisant diskusijų dėl narystės NATO, kurias atgaivino įtampa dėl Ukrainos, socialdemokratų lyderė pranešė, kad Stokholmo pozicija nestoti į gynybinį aljansą išlieka nepakitusi.
„Tokioje situacijoje, kaip ši, svarbu, kad ilgalaikė Švedijos saugumo politika išliktų tvirta. Kad elgiamės nuspėjamai ir aiškiai“, – sakė M. Andersson.
„Švedija jau itin ilgą laiką nepriklauso jokiam aljansui. Tai gerai pasitarnavo Švedijos interesams“, – pridūrė ji.
Anksčiau kaimyninės Suomijos vyriausybė irgi atmetė galimybę artimiausiu metu artėti prie narystės NATO.
„Mūsų saugumo politika sukurta taip, kad atlaikytų krizinius laikotarpius. Naudosimės turimomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimą su NATO partneriais“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
„Po krizės pamatysime, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis“, – nurodė ministras.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pažymėjo, kad „nepaisant ankstyvų įspėjimų, šį rytą visi mes buvome ištikti šoko“.
Skirtingai nei Švedija, Helsinkis yra priėmęs vadinamąją „NATO varianto“ nuostatą, reiškiančią, kad „jei to reikalaus Suomijos saugumas, Suomija turi galimybę kreiptis dėl narystės“ Aljanse, pareiškė ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Pasak premjerės, visavertė narystė vis dar svarstoma, pastarosiomis savaitėmis diskusijos atsinaujino. Vėliausi Rusijos veiksmai tikriausiai paskatins platesnius debatus, pridūrė S. Marin.
„Tačiau šios diskusijos reikalautų plataus parlamento sutarimo“, – pabrėžė premjerė.
NATO priklausanti Norvegija pasmerkė „rimtą tarptautinės teisės pažeidimą“ ir paskelbė „laikinai“ perkelianti savo ambasadą iš Kijevo į Ukrainos vakarinį Lvivo miestą.
„Šis puolimas yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas, keliantis pavojų nekaltų žmonių gyvybei“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
Danija, irgi priklausanti NATO, išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pasmerktų invaziją.
„Ši diena yra dėmė Rusijos istorijoje. Danija griežtai smerkia negailestingą ir visiškai neišprovokuotą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
