Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį paskelbė, kad Švedija kartu su Suomija sieks narystės NATO.
„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – sakė M. Andersson žurnalistams.
„Mes paliekame vieną epochą ir pradedame kitą“, – pridūrė ji.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO.
Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.
Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.
Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.
Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.
„Tikimės, kad tai neturėtų užtrukti ilgiau nei metus“, – sakė M. Andersson.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad nors Maskva Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO nelaiko grėsme, karinės infrastruktūros dislokavimas šiose šalyse gali sukelti Maskvos atsaką.
NATO plėtra į Švediją ir Suomiją „nekelia mums tiesioginės grėsmės... tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai sukels mūsų atsaką“, sakė V. Putinas per Maskvos vadovaujamo karinio aljanso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikimą.
Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pritarė planams įstoti į Aljansą.
Didžioji dauguma Švedijos parlamento narių pasisako už narystę.
M. Andersson partijos pozicija dramatiškai pasikeitė – Švedijos socialdemokratai priešinosi šalies narystei NATO nuo pat šio bloko įkūrimo. Pati premjerė dar kovą sakė nepritarianti tokiai galimybei.
Švedijos visuomenės parama NATO narystei taip pat smarkiai išaugo – iki maždaug 50 procentų. Apie 20 proc. gyventojų išlieka nusistatę prieš stojimą į bloką, rodo apklausos.
M. Andersson pripažino, kad Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO glaudžiai susijęs su analogišku Suomijos žingsniu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama