Alfa.ltPirmadienį Vengrija galiausiai po daugiau nei metus trukusio delsimo patvirtino Švedijos narystę NATO, skandinavų valstybė po kelių dienų turėtų tapti oficialia aljanso nare. Džiaugiamasi, kad NATO tik sustiprės, tačiau ar tikrai ir kiek? Ar pacifistiškai iki šiol nusiteikę švedai turės noro (ir jėgų) veltis į karinius konfliktus, o gal NATO jiems tereikalinga kaip priedanga nuo Rusijos agresijos?
Švedija ilgą laiką laikėsi neutralumo politikos, tačiau galiausiai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir pradėjus netiesiogiai grasinti kaimynėms, švedai kartu su suomiais stojo į NATO. Visame aljanse – džiugios nuotaikos, kadangi NATO pajėgos tampa dar stipresnės ir pajėgesnės prieš Rusiją.
Tačiau NATO iki šiol priklausė 31 valstybė, bet raumenų parodyti Rusijai jos vietą (ir rimtai padėti Ukrainai) neužteko. Kai kurios aljanso narės – ryškiai pacifistinės, neskiriančios gynybai pakankamo finansavimo. Kitos, tokios kaip Lietuva, pačios vargiai gali prisidėti prie rimtos karinės akcijos ir labiau laikomos šalimis donorėmis, kurios NATO stiprina neženkliai, tačiau jų gynyba reikalauja nemažų resursų.
Koks vaidmuo teks Švedijai? Ar ši valstybė realiai prisidės prie NATO pajėgumų stiprinimo, ar, kaip ir kitos Vakarų Europos valstybės, neskirs per daug dėmesio gynybai ir tiesiog vilsis, kad būryje saugiau?
„Tai yra industriškai gerai paruošta visuomenė, kuri turi tikrai nemažus savo gynybos pajėgumus. Šiuo metu svyruojant Vakarų galimybėms ir JAV norams ir įsipareigojimams, manau, labai svarbus yra šitas aspektas. Tai yra šalis, kuri ir „Gripenus“ (švediški naikintuvai – Alfa.lt) gamina, ir povandeninių laivų turi nemažą gebėjimą pristatyti“, – Švedijos privalumus vardija Eglė Murauskaitė, Merilando (JAV) universiteto vyriausioji mokslininkė.
Pasak laidoje „Alfa taškas“ kalbėjusios mokslininkės, galbūt Švedija ir neturi itin pajėgių sausumos pajėgų, tačiau šiai valstybei tapus NATO nare oro ir jūrų stebėsena taps žymiai stipresnė.
Strateginės komunikacijos ekspertas, kelias dešimtis kartų į Ukrainą paramą vežęs visuomenininkas Žilvinas Svitojus primena, kad Švedijos neutralitetas truko daugiau nei 200 metų – pastarąjį kartą švedai kariavo 1814 m. „Galbūt bauginanti atrodžiusi ir kai kada alarmistine vadinta Lietuvos ir kitų Baltijos šalių retorika Rusijos atžvilgiu, ji vis dėlto pasėjo tam tikrą grūdą tuose pačiuose šveduose“, – svarsto Ž. Svitojus.
Visą pokalbį su E. Murauskaite ir Ž. Svitojumi žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
JWPLAYER:2403
